Ministro žodis

Užvertėme dar vieną jau 13-tąjį Lietuvos istorijos puslapį. Istorijos, kurią naujai pradėjome rašyti 1990 metų kovo 11 dieną. Tačiau prabėgę 2003 metai buvo ypatingi: jie tapo lyg lakmuso popierėlis, kuriuo pasitikrinome savo pasirengimą prieš naująjį šalies gyvenimo etapą Europos Sąjungą. Pareiškę norą tapti šios Bendrijos dalimi, mes įsipareigojome sparčiai kurti ekonomiką, lygiavertę Sąjungos šalių ekonomikai, galinčią konkuruoti jos vidaus ir užsienio rinkose. Praėję metai parodė, jog savo įsipareigojimus vykdome, ir net su kaupu: ne tik išlikome bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo lyderiais visoje Europoje, bet ir pasiekėme absoliutų Lietuvos rekordą 9 proc. Tokia didele ekonomikos sparta pasižymėjo tik Azijos tigrais pramintos šalys, todėl nenuostabu, kad vis dažniau Baltijos tigru vadinama Lietuva pateisina šį vardą.
Tačiau 2003 metais ne tik sparčiausiai Europoje auginome BVP. Jau antrus metus iš eilės vieninteliai tarp išsiplėtusios Bendrijos narių gyvenome šalyje, kurioje infliaciją pakeitė defliacija., Įmonių pelnai pernai dar labiau didėjo, nedarbo lygis mažėjo, o gyventojų santaupos augo.
Nesakau, jog tai tik Ūkio ministerijos nuopelnas, tačiau galiu drąsiai teigti, kad Ūkio ministerija nemažai prisidėjo prie šių vaisių subrandinimo: aktyviai dirbo prie verslo plėtros sąlygų gerinimo, eksporto skatinimo bei investicijų pritraukimo. Per praėjusius metus mes
beveik baigėme sukurti paslaugų verslui įstaigų tinklą, kuris apima visą Lietuvą ir jau tapo realia parama ne vienam šimtui šalies verslininkų. O tai, kad šalies įmonėse gaminama produkcija tampa vis konkurencingesnė, byloja pastovus eksporto didėjimas: 2003 m. bendra eksporto apimtis išaugo 9,1 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksporto dalis sudarė 80,4 proc., jo vertė padidėjo 14,3 proc. Lietuvos pramonės įmonės eksportuoja apie 60 proc. pagamintos produkcijos, o kai kurie sektoriai (tekstilės gamybos, drabužių siuvimo, chemijos pramonės, elektros mašinų ir radijo, televizijos, ryšių įrangos pramonė) iki 8090 proc. Didžiausia šių prekių dalis net 65,5 proc. eksportuota į ES ir tuometines šalis kandidates.
Skatinant lietuviškų prekių ir paslaugų eksportą ir įvažiuojamąjį turizmą, pritraukiant užsienio investicijas į Lietuvos ūkį bei platinant informaciją apie Lietuvos ekonomiką gerai pasitarnavo ir aštuoniose Rytų bei Vakarų Europos šalyse Ūkio ministerijos įsteigti Lietuvos komercijos atašė bei Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) atstovybės.
Malonu pasidžiaugti ir 2003 m. Ūkio ministerijos kuruotų įmonių AB Lietuvos energija, AB Rytų skirstomųjų tinklų, AB Vakarų skirstomųjų tinklų, AB Lietuvos elektrinės, VĮ Ignalinos atominės elektrinės, AB Mažeikių nafta, AB Lietuvos dujos, AB Litexpo ir kt. sėkminga veikla: visos metus baigė pelningai.
Tačiau nepaisant puikių praėjusiųjų metų šalies ekonomikos augimo rezultatų vien džiūgauti nevertėtų. Įžengę į Europos Sąjungos erdvę mes ne tik galėsime naudotis vidaus rinkos privalumais, kaip ir bet kuri kita Sąjungos šalis, bet ir turėsime atlaikyti daug išbandymų visose valstybės gyvavimo srityse. Turėsime dar sparčiau didinti ekonomikos plėtros tempus, o į pasaulinę rinką tiekti tik konkurencingą produkciją ir paslaugas. Neabejoju, jog tam pasitarnaus ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama: veiksmingas jos panaudojimas leis sukurti naujų darbo vietų, padidinti gyventojų pajamas bei vartojimą.