Energetika

Lietuvos energetikos sektorius pagal savo svarbą, darbuotojų skaičių (apie 14 proc. pramonės darbuotojų), bendrą ilgalaikio energetikos įmonių turto vertę (apie 25 proc. viso šalies įmonių turto) ir išlaidų, skiriamų importuojamiems energijos ištekliams įsigyti, dydį yra vienas reikšmingiausių šalyje. Energetika apima tarpusavyje susijusius energetikos sektorius (elektros energetikos, centralizuoto šilumos tiekimo, naftos, gamtinių dujų, anglių ir vietinio kuro bei atsinaujinančių energijos išteklių), kuriuos sudaro visuma įmonių ir įrenginių, skirtų įvairių energijos išteklių gavybai, gamybai, transformavimui, perdavimui, skirstymui ir vartojimui.

Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. spalio 10 d. patvirtino atnaujintą Lietuvos nacionalinę energetikos strategiją, kurioje numatytos šalies energetikos plėtros gairės atsižvelgiant į tai, kad Ignalinos AE pirmasis blokas sustabdomas iki 2005 m., o antrasis blokas – 2010 m. Strategija nustato Lietuvos energetikos pagrindinius tikslus 20 metų laikotarpiui. Numatyta užtikrinti patikimą ir saugų energijos tiekimą patiriant mažiausiai išlaidų ir kuo mažiau teršiant aplinką, nuolat didinant energetikos sektoriaus veiklos efektyvumą, liberalizuoti elektros ir gamtinių dujų sektorius, atveriant rinką pagal ES direktyvų reikalavimus, privatizuoti gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo bei elektros energijos sektoriaus privatizuotinas įmones, tęsti naftos perdirbimo ir transportavimo įmonių privatizavimą, pasiruošti nutraukti Ignalinos AE reaktoriaus eksploatavimą, laidoti radioaktyviąsias atliekas ir saugoti ilgą laiką panaudotą branduolinį kurą, per artimiausius 10 metų integruoti Lietuvos energetikos sistemas į Europos Sąjungos energetikos sistemas, toliau plėtoti regioninį bendradarbiavimą ir kooperaciją siekiant, kad per artimiausią penkmetį būtų sukurta bendra Baltijos valstybių elektros energijos rinka, pasiekti, kad bendro elektros energijos gamybos balanso dalis, tenkanti elektros energijai, pagamintai termofikaciniu režimu, laikotarpio pabaigoje siektų ne mažiau kaip 35 proc., bendro pirminės energijos balanso dalis, tenkanti atsinaujinantiems energijos ištekliams, 2010 metais siektų iki 12 procentų. Atnaujintoje strategijoje atsižvelgta į svarbiausius ekonomikos ir energetikos pokyčius, panaudota sukaupta patirtis ir informacija, reikalinga planuojant ir prognozuojant energetikos sektorių raidą, taip pat atsižvelgta į energetikos plėtros planus Lietuvoje bei kaimyninėse valstybėse, pasaulines tendencijas aplinkosaugos ir rinkų liberalizavimo srityje.

Nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, reglamentuojantis bendrą energetikos (elektros energetikos, centralizuoto šilumos tiekimo, naftos, gamtinių dujų, anglių ir vietinio kuro bei atsinaujinančių energijos išteklių) veiklą, energetikos plėtojimo ir valdymo pagrindus, veiksmingą energijos ir energijos išteklių vartojimą.

Elektros energetikos sektorius

Viena svarbiausių energetikos sektoriaus sudedamųjų dalių yra elektros energetika. 2001 m. baigta Lietuvos elektros energetikos ūkio reforma. Nuo 2002 m. sausio 1 d. pradėjo veikti naujai įsteigtos akcinės bendrovės Lietuvos elektrinė, Mažeikių elektrinė, Rytų skirstomieji tinklai, Vakarų skirstomieji tinklai, veiklą tęsia akcinė bendrovė „Lietuvos energija“. Visos šios bendrovės sėkmingai veikė 2002 m. ir 2003 m. baigė pelningai.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas 2003 m. privatizuota AB Vakarų skirstomieji tinklai ir toliau tęsiamas AB Mažeikių elektrinės privatizavimas.

Lietuvoje per 2003 metus pagaminta 19,5 TWh elektros energijos (1 lentelė) (Ignalinos AE – 79,5 proc., šiluminėse elektrinėse – 15,4 proc., hidroelektrinėse ir hidroakumuliacinėje elektrinėje – 5,1 proc.), arba 10 proc. daugiau negu per 2002 metus. Tokį elektros energijos gamybos padidėjimą lėmė išaugęs elektros eksportas. Per 2003 metus AB „Lietuvos energija“ užsienio rinkose realizavo 7,5 TWh elektros energijos. Palyginti su 2001 m. ir 2002 m., elektros energijos eksportas išaugo atitinkamai 1,9 ir 1,2 karto.

1 lentelė

Elektros balansas, TWh

* Išankstiniai duomenys.

Elektros energijos grynojo sunaudojimo struktūra 2003 m. pateikta 5 paveiksle .

5 paveikslas

2002 m. sausio mėn. įsigaliojo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, kuris nustato elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo Lietuvos Respublikoje reguliavimo pagrindus atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės reikalavimus, taip pat elektros energijos paslaugų tiekėjų ir vartotojų santykius bei sąlygas konkurencijai plėtoti elektros energetikos sektoriuje. Įstatymas numato, jog elektros energijos rinka šalyje bus kuriama etapais, t. y. laipsniškai suteikiant teisę laisviesiems vartotojams sudaryti tiesioginę elektros energijos tiekimo sutartį su gamintojais ar nepriklausomais tiekėjais. 2002 m. laisvųjų vartotojų statusas suteiktas 12 įmonių, kurios per 2001 metus suvartojo daugiau kaip po 20 mln. kWh elektros energijos. Nuo 2003 m. laisvųjų vartotojų statusas buvo suteiktas 23 vartotojams, kurie 2002 m. suvartojo daugiau kaip 9 mln. kWh elektros energijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sprendimą, kuriuo nuo 2004 m. sausio 1 d. laisvojo vartotojo statusas suteikiamas elektros energijos vartotojams, kurių įrenginiuose, esančiuose tuo pačiu adresu, praėjusiais metais suvartota daugiau nei 3 mln. kWh elektros energijos. Numatoma, kad visi vartotojai ne vėliau kaip 2007 metais galės laisvai pasirinkti tiekėją.

Šiuo metu Lietuvos energetikos sistema dirba lygiagrečiai su Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Rusijos energetikos sistemomis. Tęsiamas darbas kuriant bendrą Baltijos elektros rinką, kuri sudarys galimybes geriau išnaudoti Lietuvos perteklinį elektros gamybos pajėgumą. 2002 m. pasirašytas trijų Baltijos šalių institucijų, reguliuojančių energetinę veiklą, memorandumas (Lietuvos vardu jį pasirašė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija), nustatantis bendros rinkos reguliavimo principus, taip pat parengtas Baltijos tinklų kodekso projektas , kuris reglamentuos techninę elektros tinklų darbo dalį, kad būtų užtikrintas energijos tiekimo patikimumas.

2002 m. buvo parengta Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo galimybių studija. 2003 m. Varšuvoje įvyko bendros Lietuvos ir Lenkijos daro grupės posėdis, kuriame pasiūlyta įkurti projekto plėtros bendrovę. Šiuo metu siekiama susitarti dėl finansinės Europos Sąjungos pagalbos projektui įgyvendinti. Energetikos sistemų sujungimas leis bendrai Baltijos elektros rinkai integruotis į Vakarų Europos elektros rinkas.

Branduolinė energetika

Lietuvos elektros energetikos sektoriuje pagrindinis vaidmuo tenka branduolinei energetikai. 2003 metais Ignalinos AE pagamino 15,5 TWh – apie 80 proc. visos Lietuvoje gaminamos elektros energijos.

Branduolinė sauga, tiek eksploatuojant Ignalinos AE, tiek rengiantis nutraukti jos eksploatavimą bei tvarkant radioaktyviąsias atliekas, išlieka prioritetine sektoriaus sritimi. Siekiant palaikyti tinkamą branduolinės saugos lygį ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas, pradėtas valstybės įmonės Ignalinos AE reorganizavimo procesas: parengtas Valstybės įmonės Ignalinos AE pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę (kurios vienintelė akcininkė būtų valstybė) įstatymo projektas, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1602 pritarė ir pateikė jį Lietuvos Respublikos Seimui. Įgyvendinant Elektros energetikos įstatymą, kuriuo siekiama liberalizuoti elektros energetikos sektorių, nuo valstybės įmonės Ignalinos AE atskiriami padaliniai, tiesiogiai nesusiję su elektros energijos gamyba. Valstybės įmonės Ignalinos AE padalinių pagrindu įsteigtos penkios naujos valstybės įmonės. Siekiant, kad šios įmonės galėtų pasiruošti dirbti laisvos konkurencijos sąlygomis, priimti Lietuvos Respublikos nutarimai, kuriais pradiniame etape bus užtikrinama įmonių darbų apimtis.

2003 m. liepos 3 d. priimtas Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 14, 17, 25, 28, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. IX-1688, kuriuo Branduolinės energijos įstatymas pakeistas taip, kad atitiktų Europos Sąjungos teisę (Euratom steigimo sutartį ir Reglamentą 3227/76), įgyvendintų Europos ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertų rekomendacijas dėl branduolinės energetikos veiklos licencijavimo ir atitiktų Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nuostatas. Taip pat pakeista atominės elektrinės, branduolinio reaktoriaus, branduolinio kuro ir radioaktyviųjų medžiagų (įskaitant ir atliekas) saugyklų projektų tvirtinimo tvarka, atsisakant projektų tvirtinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybėje.

Toliau vykdoma pagal Lietuvos ir užsienio ekspertų rekomendacijas parengta Ignalinos AE saugos gerinimo programa SIP-2. Per 2003 m. buvo įgyvendinta 26 programos priemonės. Programai įgyvendinti išleista 32,7 mln. litų, iš kurių daugiausia skirta nepriklausomai reaktoriaus stabdymo sistemai įdiegti antrajame energijos bloke, nesunaudoto kuro transportavimo iš pirmojo į antrąjį energijos bloką kompleksui sukurti ir darbams, susijusiems su skystų radioaktyviųjų atliekų cementavimo komplekso įrengimu. Pastarajai priemonei įgyvendinti 2003 metų gegužės mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės skystų radioaktyviųjų atliekų saugyklos, kuri yra komplekso dalis, projektą; surengtas konkursas ir atrinktas rangovas komplekso įrengimo darbams atlikti. Spalio mėnesį ūkio ministrui patvirtinus SIP-2 pakeitimą, dabar programą sudaro 77 saugos gerinimo priemonės.

Įgyvendinant Nacionalinę energetikos strategiją, buvo rengiamasi nutraukti Ignalinos AE eksploatavimą: vykdoma valstybės įmonės Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo programa, 2003 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 573 patvirtintos Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo ir antrojo blokų galutinio sustabdymo pasekmių įveikimo kryptys, numatančios tiek techninių, tiek ir socialinių problemų sprendimų būdus. Siekiant sušvelninti socialines ir ekonomines Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo pasekmes, priimtas valstybės įmonės Ignalinos AE darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymas, kuriame numatyta parama Ignalinos AE personalui, atleidžiamam dėl eksploatavimo nutraukimo. Ignalinos atominėje elektrinėje pradėti šilumos ir garo katilinių projektavimo darbai, sudaryta sutartis su rangovais modernizuoti techninių dokumentų archyvą, įvyko konkursai panaudoto branduolinio kuro saugyklos ir kietų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo komplekso projektų vykdytojams atrinkti.

Pasiektas svarbus rezultatas užtikrinant eksploatavimo nutraukimo finansavimą: Stojimo sutarties protokolu Nr. 4 Europos Sąjunga įsipareigojo 2004–2006 metais skirti Lietuvai 285 mln. eurų (1999 metų kainomis) Ignalinos AE eksploatavimui nutraukti ir Lietuvos energetikos ūkiui modernizuoti. Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fonde iki 2003 m. pabaigos sukaupta 241 mln. litų.

Toliau įgyvendinama Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo perspektyvoms nustatyti praeitais metais pradėta vykdyti Panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo galimybių įvertinimo programa. Bendradarbiaujant su Švedijos specialistais parengta paviršinio trumpaamžių vidutinio ir mažo aktyvumo atliekų kapinyno galimų vietovių studija. Pradėtas tvarkyti Maišiagalos kapinynas – rengiama poveikio aplinkai ir saugos įvertinimo programa, parengtas konceptualus kapinyno pertvarkymo techninis projektas.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Lietuva yra Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) narė ir aktyviai dalyvauja jos veikloje. Pateikta informacija TATENA tarptautinei branduolinės informacijos sistemai INIS ir branduolinių reaktorių informacijos sistemai PRIS, atnaujinta informacija TATENA leidžiamai pasaulio branduolinės energetikos sektoriaus apžvalgai bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos kasmet rengiamai Rytų ir Vidurio Europos šalių branduolinio sektoriaus apžvalgai. Pagal TATENA techninio bendradarbiavimo programą Lietuva dalyvauja 25 Europos regiono ir tarpregioniniuose projektuose, kartu su TATENA vykdė 4 nacionalinius projektus, pagal kuriuos Lietuvos branduolinės energetikos specialistai kėlė kvalifikaciją, gavo reikalingą įrangą ir sulaukė TATENA ekspertų pagalbos. 2003 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Jungtinę panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvenciją.

2003 m. spalio 3 d. buvo pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimas „Dėl skubaus pranešimo apie branduolines avarijas ir dėl pasikeitimo informacija bei bendradarbiavimo branduolinės ir radiacinės saugos srityje“. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl skubaus pranešimo, įvykus branduolinei avarijai, ir bendradarbiavimo branduolinio saugumo ir radiacinės apsaugos srityse nuostatas, 2003 m. spalio 28–29 d. Lietuvos delegacija, vadovaujama Ūkio ministerijos sekretoriaus Artūro Dainiaus, Varšuvoje susitiko su Lenkijos Respublikos delegacija ir pasikeitė informacija apie branduolinius įrenginius, naujausius įvykius branduolinės ir radiacinės saugos srityje, įskaitant radioaktyviųjų išmetų stebėseną (monitoringą), ekstremaliųjų situacijų planavimą ir panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymą. Susitikimo metu buvo aptartos tolesnės bendradarbiavimo gairės. 2003 metais užbaigti du dvišaliai projektai. Projektas „Pagalba Lietuvai užtikrinant Ignalinos AE eksploatavimo saugą pasiruošimo eksploatavimo nutraukimui metu“ skirtas Ignalinos AE personalui ir finansuotas Jungtinės Karalystės prekybos ir pramonės departamento. Projektas „Eksploatavimo nutraukimo Vokietijoje metodologijos perdavimas vadovaujančiam Ignalinos AE personalui ir Lietuvos institucijų atstovams ruošiantis Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimui“ įgyvendintas Vokietijos ir Lietuvos Respublikos susitarimo pagrindu. 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. IX-1885, kuriuo buvo denonsuota 1994 m. lapkričio 17 d. Vilniuje pasirašyta Bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kanados Vyriausybės dėl branduolinės energijos panaudojimo taikiems tikslams. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, bus bendradarbiaujama iš esmės tą patį objektą ir tikslus turinčios Europos atominės energetikos bendrijos ir Kanados Vyriausybės sutarties pagrindu.

Šilumos tiekimo sektorius

Lietuvos miestuose apie 75 proc. gyvenamųjų namų ploto šildoma iš centralizuoto šilumos tiekimo sistemų. Lietuvoje vyrauja pažangus centralizuoto šilumos tiekimo būdas, tačiau dėl įvairių ekonominių, techninių ir socialinių priežasčių jis yra nepakankamai veiksmingas ir jį reikia pertvarkyti. Centralizuoto šilumos tiekimo įmones reikia modernizuoti, kur tikslinga, vietoj katilinių įrengti termofikacines elektrines, skatinti vietinių ir atsinaujinančių išteklių, buitinių atliekų panaudojimą, pritaikyti šilumos gamybai ekologiškai švarias technologijas.

Pagal AB „Lietuvos energija“ reorganizavimo įstatymą visas centralizuoto šilumos tiekimo ūkis buvo atskirtas nuo šios monopolijos, padalytas į 6 regionines įmones ir perduotas savivaldybėms. Susikūrė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus regioninės centralizuoto šilumos tiekimo įmonės. Rajonams, kurie pageidavo tvarkytis savarankiškai, buvo leista įkurti rajonines šilumos tinklų įmones. Susikūrė 13 tokių įmonių. Kartu veikė ir keletas šimtų smulkių šilumos įmonėlių, kurios tiekė šilumą gyvenvietėms, įmonėms, o kartais tik keletui namų. Vėliau kasmet regioninės šilumos įmonės buvo skaidomos į rajonines.

Šiuo metu bendra šilumos ūkio turto buhalterinė vertė viršija 1 mlrd. litų. Šilumos gamybos šaltinių galingumas šalyje yra 10500 MW, šilumos tinklų vamzdynų ilgis – apie 2400 km. Šilumos tiekimo įmonėse dirba apie 7600 žmonių, kurių pagaminta šiluma naudojasi daugiau kaip 1,5 mln. gyventojų. Didžioji dalis – apie 70 proc. centralizuoto šilumos tiekimo įmonių pagamintos šilumos parduodama daugiabučių namų gyventojams. Įvertinus šilumos tiekimo ypatumus – tai, kad ji tiekiama tik vienoje sistemoje, neturi tarpmiestinių ir tuo labiau tarptautinių vamzdynų, labai svarbu užtikrinti patikimą šilumos tiekimą šalies gyventojams.

Ūkio ministerija, koordinuodama šilumos ūkio plėtros techninę politiką ir rengdama strategines kryptis, siekia plėtoti patikimą, kokybišką, mažiausių sąnaudų šalies mastu reikalaujantį šilumos tiekimo būdą, diegti konkurenciją tarp šilumos gamintojų ir namo vidaus šilumos tinklų prižiūrėtojų, teisiškai reglamentuoti vartotojų ir šilumos tiekėjų santykius.

2003 m. gegužės mėn. priimtas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, reglamentuojantis šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę. Taip pat parengti ir patvirtinti Šilumos ūkio įstatymui įgyvendinti būtini įstatymo lydimieji teisės aktai.

Naftos sektorius

Naftos sektorius Lietuvoje jau daugelį metų dirba rinkos ekonomikos sąlygomis ir yra praktiškai integravęsis į Europos valstybių rinką. Naftos sektoriuje savo veiklą vykdo keturios naftos gavybos įmonės, naftos perdirbimo ir transportavimo įmonė AB „Mažeikių nafta“, naftos produktų krovos terminalas AB „Klaipėdos nafta“ ir daugiau kaip 350 įmonių, vykdančių prekybą naftos produktais.

Pirminės energijos išteklių balanso dalis, tenkanti naftos produktams, siekia 26 proc. bendro išteklių kiekio. 2003 metais Respublikos energetikos ir kitose ūkio srityse suvartota apie 2,3 mln. t naftos produktų, iš to skaičiaus 90 proc. šių produktų pagaminta AB „Mažeikių nafta“. Naftos produktų suvartojimas pateiktas 6 paveiksle .

6 paveikslas

Naftos produktų suvartojimas, tūkst. t

Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą išvakarėse vykdomas intensyvus ir veiksmingas darbas dėl ES teisės aktais reglamentuotų direktyvų aplinkosaugos, naftos produktų kokybės gerinimo, valstybės naftos produktų ir naftos atsargų sukaupimo programos įgyvendinimo. Siekdamas užtikrinti naftos produktų ir naftos valstybės atsargų kaupimą, tvarkymą ir vartojimo kontrolę, 2002 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymą. Vykdant šį įstatymą 2003 metais sukaupta daugiau kaip 60 proc. viso planuoto sukaupti naftos produktų atsargų kiekio. Tai leidžia turėti 60-čiai dienų Lietuvoje vartojamų naftos produktų atsargų.

Valstybės ekonomikai svarbią reikšmę turi AB „Mažeikių nafta“ subalansuota ir veiksminga veikla. 2003 metais baigtas šios įmonės modernizavimo pirmasis etapas, kurio metu investuota 110 mln. JAV dolerių. Įmonės modernizavimas sumažino išmetamų į atmosferą teršalų kiekį ir pagerino gaminamų šviesiųjų naftos produktų kokybės bei ekologinius rodiklius iki ES direktyvomis nustatytų rodiklių lygio. Produkcija sugebės konkuruoti su Europos šalyse gaminamais analogiškais naftos produktais.

2003 metais įmonė perdirbo 7,18 mln. t naftos (7 pav.). Pagal tarptautinius (JAV GAAP) apskaitos principus pelnas siekė apie 230 mln. litų. Apie 40 proc. įmonės produkcijos parduodama Lietuvoje, kita produkcijos dalis eksportuojama į Vakarų Europos ir kitas šalis.

2003 metai buvo veiksmingi ir AB „Mažeikių nafta“ valdomo Būtingės naftos krovos terminalui. Terminale iš viso atlikta 10,7 mln. t naftos krovos darbų. Didžiausias šio terminalo eksporto pajėgumas – 14 mln. t naftos per metus, o naftos importo – iki 6 mln. t naftos.

Suskystintų naftos dujų rinka Lietuvoje liberalizuota nuo 1993 m. Suskystintų naftos dujų Lietuvoje 2003 m. suvartota 231,6 tūkst. t, iš jų 151,5 tūkst. t transportui (2002 m. suvartota beveik 212,8 tūkst. t, iš jų 148 tūkst. t transportui).

7 paveikslas

AB „Mažeikių nafta“ naftos perdirbimas ir naftos transportavimas, tūkst. t

Klaipėdos naftos produktų terminalas (AB „Klaipėdos nafta“) tai vienas moderniausių tokio tipo terminalų Baltijos regione. Terminalo reversinis pajėgumas yra 8 mln. t naftos produktų, iš jų 5 mln. t tamsiųjų ir 3 mln. t šviesiųjų naftos produktų. 2003 metais į tanklaivius pakrauta 6,6 mln. t naftos produktų, iš jų: 52,5 proc. terminalo apyvartos sudarė AB „Mažeikių nafta“ naftos produktų eksportas, 20,5 proc. – Rusijos ir 26 proc. visų terminalo krovos darbų sudarė Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų produkcija.

AB „Klaipėdos nafta“ 2003 metais gavo 22,5 mln. litų grynojo pelno.

Šiuo metu Lietuva turi visas technines galimybes eksportuoti ir importuoti naftą ir naftos produktus iš įvairių pasaulio šalių bei šaltinių ir yra techniškai apsaugota nuo naftos produktų tiekimo ar kitų galimų sutrikimų.

Naftos paieškomis ir gavyba 2003 metais vertėsi keturios privačios akcinės bendrovės, kurios išgavo 0,39 mln. t aukštos kokybės naftos. Lietuvoje išgaunama nafta gali padengti 13 proc. šalies naftos poreikio.

Dujų sektorius

Gamtinės dujos technologiškai ir ekologiškai yra veiksmingiausias organinis kuras. 2003 m. šalies energetikos balanso dalis, tenkanti gamtinėms dujoms, siekė apie 26 procentus.

Lietuvos dujų rinka reguliuojama atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvų nuostatas: siekiama liberalizuoti šalies dujų rinką; stambiems vartotojams yra suteikta teisė rinktis tiekėją, tačiau pasirinkimą riboja vienas išorinis dujų tiekimo šaltinis. 2003 m. gruodžio 31 d. laisvaisiais vartotojais, turinčiais teisę rinktis dujų tiekėją, buvo 22 gamtinių dujų vartotojai, kurie 2003 m. suvartojo 2370,2 mln. m 3 dujų, arba 81,9 proc. viso Lietuvoje suvartoto dujų kiekio.

Siekiant padidinti gamtinių dujų tiekimo į Lietuvą patikimumą ir saugumą baigiami Vaškų požeminės gamtinių dujų saugyklos tyrimo darbai. Taip pat AB „Lietuvos dujos“ parengė dujų apskaitos stoties projektą Lietuvos ir Latvijos pasienyje. Stotis turėtų būti pastatyta 2004 m. (darbų vertė – apie 9,3 mln. litų). Tai sudarys galimybes prireikus tiekti dujas iš Latvijos.

2003 metais į Lietuvą iš Rusijos AAB „Gazprom“ importuota 2937,9 mln. m 3 gamtinių dujų, arba 8,4 proc. daugiau negu 2002 m. (2711 mln. m 3 ). Gamtines dujas iš AAB „Gazprom“ pagal sudarytas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartis pirko: UAB „Dujotekana“ (1728,3 mln. m 3 ), AB „Lietuvos dujos“ (436,0 mln. m 3 ) ir naudojanti savo reikmėms AB „Achema“ (773,6 mln. m 3 ).

Be minėtų dujų įmonių, 2003 m. gamtines dujas tiesiogiai Druskininkų vartotojams pradėjo tiekti UAB „Haupas“ (per 4 tūkst. m 3 ), sudariusi sutartį su AAB „Gazprom“.

2003 metais Lietuvos vartotojai suvartojo 2894,3 mln. m 3 dujų, arba 8 proc. daugiau negu 2002 m. (2679,8 mln. m 3 ). Dujų suvartojimo struktūra pateikta 8 paveiksle .

8 paveikslas

Dujų suvartojimo struktūra, proc.

 

Pagrindinės šalies dujų įmonės AB „Lietuvos dujos“ ilgametės veiklos sritys – gamtinių dujų importas, transportavimas ir pardavimas bei atitinkamų paslaugų teikimas.

2003 m. AB „Lietuvos dujos“ užėmė 28,2 proc. Lietuvos dujų pardavimo rinkos, tuo tarpu 2002 m. – 21,7 proc. Ataskaitiniais metais tiesiogiai šalies vartotojams pardavė 828,2 mln. m 3 , iš jų reguliuojamiesiems vartotojams – 544,8 mln. m 3 , laisviesiems – 283,4 mln. m 3 ; šalies viduje transportavo 2066,1 mln. m 3 ; tranzitu į Kaliningrado sritį – 569,8 mln. m 3 gamtinių dujų.

Vykdant 2001–2004 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, 2003 m. buvo tęsiamas AB „Lietuvos dujos“ antrasis (dujų tiekėjo) privatizavimo etapas. Galutinai sandoris baigtas 2004 m. kovo 24 d. pasirašius akcijų perdavimo aktą ir kitus su privatizavimu susijusius dokumentus. Baigus AB „Lietuvos dujos“ privatizavimą, bendrovės akcijas valdo: „Ruhrgas AG“ (Vokietija) – 35,49 proc., AAB „Gazprom“ (Rusija) – 34 proc.; Lietuvos Vyriausybė, kurios akcijas patikėjimo teise valdo VĮ Valstybės turto fondas – 24,36 proc. bei kiti asmenys – 6,15 proc.

Vietinių išteklių sektorius

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 m. programos įgyvendinimo priemonėse numatyta plėsti vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą. Kaip reglamentuojama Nacionalinėje energetikos strategijoje, vienas iš pagrindinių Lietuvos energetikos strateginių tikslų – siekti, kad pirminės energijos balanso dalis, tenkanti vietiniams energijos ištekliams, 2010 m. sudarytų 12 proc. ir būtų artima Europos Sąjungos direktyvų reikalavimams.

2003 m. Ūkio ministerija parengė Lietuvos Respublikos biokuro įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pagrindiniai šio projekto tikslai – sudaryti palankias biokuro gamybos ir naudojimo sąlygas, mažinti šalies energetikos ūkio priklausomybę nuo kuro ir degalų, pagamintų iš naftos, didinti vietinių energijos išteklių panaudojimą, energijos išteklių tiekimo saugumą ir įgyvendinti 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/30/EB dėl biodegalų ir kitų atsinaujinančių degalų naudojimo transporto priemonėse skatinimo. Minėtą įstatymą Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2004 m. vasario 5 d. (Žin., 2004, Nr. 28-870).

Ūkio ministerija ir VĮ Energetikos agentūra, pasinaudodamos užsienio šalių vyriausybių parama, 2003 m. įgyvendino keletą parodomųjų projektų, iliustruojančių vietinių ir atsinaujinančių išteklių veiksmingo naudojimo galimybes: pavyzdžiui, gavus Švedijos energetikos agentūros paramą, modernizuota Tauragės miesto „Remeks“ katilinė, joje įrengti nauji biokuro katilai, deginantys malkas, medienos skiedras ir pjuvenas; finansuojant Švedijos Karalystės vyriausybei per Švedijos energetikos agentūrą įgyvendintas VšĮ Kačerginės vaikų sanatorijos šilumos ūkio rekonstravimo projektas – įrengtas saulės kolektorius vandeniui šildyti ir medienos kuro katilinė.

Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra

Vyriausybė 2001 m. birželio 29 nutarimu Nr. 817 paskyrė Ūkio ministeriją atsakinga už visų kategorijų garo ir vandens šildymo katilų ir jų įrangos, visų kategorijų slėginių indų ir jų įrangos, visų kategorijų pavojingų medžiagų slėginių vamzdynų, slėginių garotiekių ir karšto vandens vamzdynų bei jų įrangos priežiūros organizavimą.

Šiuo metu Ūkio ministerijos suteiktus įgaliojimus tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę visoje šalyje turi dvi viešosios įstaigos – Technikos priežiūros tarnyba ir „Tuvtechnika“. VšĮ Technikos priežiūros tarnyba akredituota pagal standarto LST EN 45004 reikalavimus, o kita įstaiga jau yra pradėjusi akreditavimo procedūras.

Pagal Ūkio ministerijos kompetenciją parengti ir rengiami potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą reglamentuojantys norminiai teisės aktai.