Integracija į Europos Sąjungą. Europos Sąjungos struktūriniai fondai

Sėkmingai baigusi derybas dėl narystės Europos Sąjungoje ir 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose pasirašiusi Stojimo į Europos Sąjungos sutartį, Lietuva kartu su kitomis stojančiosiomis į ES valstybėmis įgijo stebėtojos statusą dalyvaujant ES institucijų veikloje bei svarstant ar priimant ES teisės aktus.

Nuo balandžio 16 d. Ūkio ministerijos specialistai pradėjo aktyviai dalyvauti ES darbo organų veikloje, atstovaudami Lietuvai ES Ministrų Taryboje (Konkurencingumo taryboje (vidaus rinka, pramonė ir tyrimai) ir Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje), ES Tarybos darbo grupėse ir komitetuose, Europos Komisijos įgyvendinimo (komitologijos) bei patariamuosiuose komitetuose.

2003 metais Ūkio ministerijos vadovybė dalyvavo penkiuose Konkurencingumo tarybos bei dvejuose Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos susitikimuose. Konkurencingumo taryboje buvo svarstomi vidaus rinkos strategijos įgyvendinimo, pramonės ir inovacijų politikos, įmonių teisės modernizavimo, ūkio augimo ir konkurencingumo, cheminių medžiagų reglamento (REACH) koncepcijos ir kiti klausimai. Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje svarstyta: kogeneracijos plėtros skatinimas energetikos vidaus rinkoje, gamtinių dujų ir naftos produktų tiekimo saugumas, ekologinis energiją vartojančių gaminių projektavimas ir kiti klausimai pagal Ūkio ministerijos kompetenciją.

Ministerijos specialistai ar Ūkio ministerijos atašė laikotarpiu nuo Stojimo sutarties pasirašymo iki 2003 metų pabaigos dalyvavo 77 ES Ministrų Tarybos darbo organų posėdžiuose (sprendžiant klausimus ekonominės politikos, konkurencingumo, prekybos, energetikos, vidaus rinkos, pramonės, viešųjų pirkimų, įmonių teisės, techninio derinimo ir kt. srityse, susijusiose su Ūkio ministerijos kompetencija). Europos Komisijos komitetuose ministerijos tarnautojai dalyvavo nagrinėjant energetikos, vidaus rinkos, prekybos, įmonių politikos valdymo, gaminių techninio reglamentavimo, muitų sąjungos ir kt. klausimus (dalyvauta 43 posėdžiuose).

Pagal Stojimo sutartyje nustatytą laikinąją informavimo ir konsultavimo procedūrą Ūkio ministerija 2003 metais pateikė prašymus inicijuoti konsultacijas dėl dviejų ES teisės aktų projektų:

•  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, keičiančios direktyvą 76/769/EEC dėl nonifenolio, nonifenolio etoksilato ir cemento tiekimo rinkai ir naudojimo apribojimo (prašymui ES nepritarė);

•  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, keičiančios direktyvą 98/30/EC dėl gamtinių dujų vidaus rinkos taisyklių (konsultacijų su Europos Komisija metu paaiškėjo, kad direktyvoje numatytas naujas rinkos atvėrimo grafikas Lietuvai neturėtų kelti problemų).

Per 2003 metus Ūkio ministerija sėkmingai vykdė derybų dėl narystės Europos Sąjungoje metu prisiimtus įsipareigojimus. 2003 m. lapkričio 5 d. paskelbtame Europos Komisijos išsamiame monitoringo pranešime apie Lietuvos pasirengimą narystei ES, teigiama, kad Lietuva pasiekė aukštą suderinamumo su ES reikalavimais lygį daugelyje politikos sričių, tarp jų ir Ūkio ministerijos kuruojamose įmonių teisės, energetikos, smulkiojo ir vidutinio verslo srityse.

2003 m. didelis dėmesys buvo skiriamas Lisabonos strategijai įgyvendinti. 2003 m. balandžio mėn. buvo sudaryta darbo grupė Lisabonos strategijos įgyvendinimo klausimams spręsti, grupės veikloje dalyvauja ir Ūkio ministerijos specialistai. Ūkio ministerijai priskirtų sričių politikos derinimą su Europos Sąjungos politika ir jos įgyvendinimą bei Stojimo į Europos Sąjungą sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą koordinavo Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriaus darbuotojai kartu su Ūkio ministerijos deleguotais ekonomikos ir energetikos atašė Lietuvos Respublikos misijoje prie Europos Bendrijų.

Ūkio ministerijos atašė veiklos 2003 m. prioritetais buvo tiek naujas darbas stebėtojo teisėmis ES Ministrų Taryboje, tiek kontaktų su Europos Komisija tąsa. Svarbiausi darbai apėmė Tarybos gaires pramonės, verslumo skatinimo ir inovacijų politikos srityje, Komisijai rengiantis pateikti atitinkamus veiksmų planus, integruoto požiūrio į ūkio konkurencingumo didinimą bei poveikio verslui analizės procedūrų kūrimą, Oficialių pasiūlymų (įmonių valdymo perėmimo) direktyvos priėmimą, pradedamas derybas dėl Pardavimų skatinimo reglamento ir Cheminių medžiagų reglamento (REACH) projektų, vadinamojo „branduolinės energetikos paketo“ projekto, transeuropinių energetikos tinklų projektų peržiūrėjimo, vidaus rinkos dujų sektoriuje kūrimo. Išskirtini tokie darbai kaip Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo linijos įtraukimas į Greito starto programos projektų sąrašą, konsultacijos su Europos Komisija dėl iš IAE uždarymo fondo finansuotinų projektų, pradžia derybų su Europos investicijų fondu dėl garantijų schemos SVV finansavimo pagal ES daugiametę programą įmonėms, nuoseklios konsultacijos su Europos Komisija dėl pasirengimo įgyvendinti viešųjų pirkimų Bendrijos teisyną ( acquis communautaire ).

Siekiant užtikrinti tinkamą Ūkio ministerijos atstovavimą ES institucijų darbe ir įvertinus ministerijos kompetencijai tenkančias įvairias kuruojamas sritis, 2003 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta vidaus rinkos atašė pareigybė Lietuvos Respublikos misijoje prie Europos Bendrijų.

2003 metais buvo galutinai parengtas pagrindinis dokumentas, reikalingas ES struktūrinių fondų paramai gauti – Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) projektas. Ūkio ministerija pagal kompetenciją dalyvavo derybose su Europos Komisija dėl Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento, aktyviai ir rezultatyviai dalyvavo 2003 m. rugsėjo 11–12 d. Vilniuje ir spalio 1–3 d. Briuselyje vykusiose techninėse konsultacijose. Po derybų ir techninių konsultacijų BPD oficialiai pritarė Europos Komisija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė ( 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1679).

Ūkio ministerija parengė keturias BPD priemones: Lietuvos įmonių konkurencingumui didinti ir palankioms verslo sąlygoms sudaryti skirtas priemones „Tiesioginė parama verslui“ ir „Verslo aplinkos gerinimas“, turizmui, ypač atvykstamajam, skatinti skirtą priemonę „Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos“, taip pat energijos tiekimo ir skirstymo tinklams modernizuoti ir priklausomybei nuo energijos importo mažinti skirtą priemonę „Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“. Bendras kiekvienos iš šių priemonių biudžetas 2004–2006 metams (Europos regioninės plėtros fondo ir valstybės biudžeto lėšos) yra: „Tiesioginė parama verslui“ – 103 103 tūkst. eurų, „Verslo aplinkos gerinimas“ – 44 187 tūkst. eurų, „Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos“ – 90 320 tūkst. eurų, „Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“ – 82 232 tūkst. eurų.

Kartu su BPD buvo rengiamas ir derinamas BPD priedo projektas. 2003 m. Ūkio ministerija parengė BPD priedo pagal atitinkamas Ūkio ministerijai priskirtas BPD priemones projektą. BPD priedo projekte buvo detalizuotos veiklos, nurodyti priežiūros rodikliai ir atrankos kriterijai, paramos gavėjai, numatytas kiekvienos priemonės biudžetas, paraiškų tvarkymo tvarka ir kiti aktualūs pareiškėjams klausimai.

2003 m. vasario 26 d. įsteigta VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra , kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1166 paskirta viena iš įgyvendinančiųjų institucijų ES struktūrinių fondų lėšų administravimo sistemoje. Ūkio ministerija minėtu nutarimu paskirta tarpine institucija ES struktūrinėms lėšoms administruoti verslo, turizmo ir energetikos srityse. Lietuvos verslo paramos agentūra atsakinga už Ūkio ministerijai priskirtų BPD priemonių administravimą ir įgyvendinimo priežiūrą.

2003 m. Ūkio ministerija parengė ir kitų dokumentų, reikalingų ES struktūrinių fondų lėšoms valdyti, projektus – paraiškų formų, gairių pareiškėjams, valstybės pagalbos schemų projektus. Taip pat Ūkio ministerijos atstovai dalyvavo Finansų ministerijos vadovaujamose darbo grupėse ES struktūrinių fondų lėšų valdymo procedūroms rengti ir bendrai informacinei struktūrinių fondų valdymo sistemai sukurti.

Siekdama užtikrinti ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimą, Ūkio ministerija aktyviai dalyvavo visuomenės ir ypač verslininkų informavimo veikloje. 2003 m. Ūkio ministerija surengė per 20 seminarų ES struktūrinių fondų paramos tema viešojo informavimo tinklo įstaigose – verslo informacijos centruose ir verslo inkubatoriuose. Ministerijos atstovai taip pat dalyvavo daugiau kaip 30 seminarų ES struktūrinių fondų paramos tema, kuriuos rengė įvairios verslo organizacijos ir savivaldybės.

2003 m. lapkričio mėn. buvo pradėtas pirmasis PHARE Ekonominės ir socialinės sanglaudos 2002 m. programos projekto „Parama verslo plėtrai“ etapas – techninės pagalbos komponentas, įgyvendinant šį projektą buvo stiprinami Ūkio ministerijos ir Lietuvos verslo paramos agentūros gebėjimai administruoti svarbiausias šio projekto dalis, t. y. subsidijų schemas. Subsidijos verslui, verslo paramos įstaigoms ir turizmo sektoriaus subjektams bus pradėtos teikti 2004 m. Bendra subsidijų vertė yra 8 mln. eurų. Įgyvendinant šį projektą bus ne tik suteikta parama įmonėms ir įstaigoms, bet ir įgyta patirtis, reikalinga administruojant ES struktūrinius fondus.

2003 m. buvo toliau tęsiamas PHARE Ekonominės ir socialinės sanglaudos 2001 m. programos projektas „Inovaciniai gebėjimai“, kurį įgyvendinant įsteigtas inovacijų paramos tinklas: koordinacinė tarnyba Lietuvos inovacijų centre ir regioniniai padaliniai Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Šis tinklas parengė per 300 projektų koncepcijų, tinkamų finansuoti iš PHARE Ekonominės ir socialinės sanglaudos 2002 m. programos projekto „Parama verslo plėtrai“ subsidijų schemos, taip pat iš ES struktūrinių fondų lėšų.