Palankios verslui ir investicijoms aplinkos kūrimas

Siekiant numatyti būdus ir priemones verslo sąlygoms gerinti būtina reguliariai nagrinėti procesus, vykstančius įvairiose gyvenimo srityse. Todėl Statistikos departamentas kartu su Ūkio ministerija reguliariai tiria verslininkų nuomonę apie esamas verslo sąlygas, teisėtvarkos, mokesčių sistemos ir mokesčių inspekcijos, muitinės darbo poveikį verslui, racionalias ir svarbiausias verslo rėmimo kryptis.

Vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

Toliau dirba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuolatinė komisija verslo sąlygų gerinimo klausimams spręsti ir 8 darbo grupės, kurios rengia atitinkamus pasiūlymus ir priemones verslo sąlygoms gerinti.

Siekiant užtikrinti tolesnę valstybės ekonomikos plėtrą ir didinti ekonominį aktyvumą būtina skatinti tiek vidaus, tiek užsienio investicijas į ekonomiką, sudaryti tam palankesnes teisines ir ekonomines sąlygas, naudoti naujas – netradicines investavimo formas.

Per 2003 metus tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje padidėjo 3,9 procento. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2004 m. sausio 1 d. jos sudarė 13,7 mlrd. litų. Pagrindinės šalys investuotojos: Danija (17,3 proc. visų TUI) ir Švedija (14,7 proc.). Daugiausia investuota į apdirbamąją pramonę – 31,1 proc., prekybą – 17,9 proc., finansinio tarpininkavimo įmones – 15,7 proc., pašto ir nuotolinių ryšių paslaugas – 13,8 proc. visų TUI.

Ūkio ministerija, skatindama investavimą, parengė Investicijų įstatymo ir Koncesijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymų projektus, šie įstatymai priimti Seime 2003 m. birželio 24 d.

Investicijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo pagrindinis tikslas – išplėsti valstybės paramos investuojant kryptis, akcentuoti investicijas į priemones, numatančias perspektyvių pramonės šakų įmonių technologijų atnaujinimą ir modernizavimą, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, teritorijas, turinčias specifinių socialinių ir ekonominių problemų, laisvąsias ekonomines zonas, mokslo ir technologijų parkus, inovacijas, žinių ekonomikos branduolius (klasterius) ir kt.

Taip pat numatyta skatinti investavimą, kai infrastruktūra iki investuotojui suteikto sklypo ribų sutvarkoma (iš dalies ar visiškai) valstybės (savivaldybės) lėšomis, darbuotojų perkvalifikavimo išlaidos iš dalies ar visiškai padengiamos valstybės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. didinant žmonių pasirengimo darbui potenciją ir prisidedant prie nedarbo mažinimo. Tokios nuostatos turėtų būti glaudžiai susijusios su Valstybės pagalbos ūkio subjektams įstatymo nuostatomis, ribojančiomis tokią pagalbą, ir galimybėmis pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiama finansine parama. Su minėta Investicijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostata susijęs ir kartu parengtas Bedarbių rėmimo įstatymo papildymo įstatymo projektas.

Koncesijos – tai pasaulyje paplitusi investavimo forma, kai infrastruktūros projektams finansuoti panaudojamas privatus kapitalas, tačiau Lietuvoje ši investavimo forma iki šiol dar nėra prigijusi. Todėl parengtas naujos redakcijos Koncesijų įstatymas, kuriame suformuluoti sėkmingo koncesijų projektų realizavimo kriterijai: sąžiningas koncesijos suteikimas, aiškūs koncesijas suteikiančių institucijų įgaliojimai, tikslios apmokestinimo ir licencijavimo taisyklės. Be to, koncesininko kreditorių prievolės tampa veiksmingai užtikrintos, valstybės ar savivaldybės institucija turi galimybę prisiimti įsipareigojimus kreditoriams, o šalys gali susitarti dėl teisės, kuria bus vadovaujamasi, ir dėl ginčų sprendimo. Teisinis koncesijų reguliavimas turėtų investuotojams ir finansuotojams suteikti aiškumo bei stabilumo, įtvirtinti investuotojo ir valstybės ar savivaldos institucijos teisę sutartimi reglamentuoti visą santykių kompleksą, susijusį su privačia investicija į infrastruktūros objektą, – šalių įsipareigojimus vykdant projektą, finansinius atsiskaitymus, prievolių užtikrinimą, santykius su kreditoriais. Minėtas Koncesijų įstatymas įsigaliojo 2003 m. spalio 1 dieną.

Ypač dideli darbai 2003 metais nuveikti tobulinant ir modernizuojant įmonių teisei priskiriamus įstatymus. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Ūkio ministerijos rengtus naujos redakcijos Akcinių bendrovių įstatymą, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, Ūkinių bendrijų įstatymą. Taip pat priimtas Individualių įmonių įstatymas. Šie įstatymai atitinka Europos Sąjungos bendrovių teisės direktyvas, suderinti su Civiliniu kodeksu, juose atsisakyta kai kurių neaktualių teisės normų, išspręstos paaiškėjusios praktinio taikymo problemos, įstatymų normos išdėstytos aiškiau ir paprasčiau. Atsižvelgiant į pasikeitusią teisinę aplinką Ūkio ministerijos siūlymu pripažinti netekusiais galios Įmonių įstatymas, Įmonių rejestro įstatymas ir juos keitę įstatymai.

Parengtas ir priimtas Europos ekonominių interesų grupių įstatymas, kuris užtikrina Europos Sąjungos Tarybos reglamento dėl Europos ekonominių interesų grupių taikymą. Įstojus į Europos Sąjungą Lietuvos verslininkams atsivers nauja papildoma galimybė vykdyti veiklą kartu su kitų Europos Sąjungos valstybių narių verslo partneriais, pasirinkus Europos ekonominių interesų grupę kaip juridinio asmens teisinę formą, reguliuojamą pagal bendras visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms nustatytas taisykles.

Pagal kompetenciją aktyviai rengtos Lietuvos pozicijos dėl Europos Sąjungos Taryboje svarstomų Europos Komisijos pateiktų teisės aktų projektų, stebėtojo teisėmis dalyvauta Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos atitinkamų darbo grupių veikloje.

Įgyvendinant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas daugiašalėms įmonėms 2003 metais buvo plečiama Nacionalinio koordinacinio centro veikla. Metų pradžioje patvirtinti Nacionalinio koordinacinio centro nuostatai, reglamentuojantys, kad Nacionalinis koordinacinis centras yra trišaliu principu sudarytas kolegialus organas, veikiantis tarpusavio sutarimu. Ūkio ministerijos atstovas stebėtojo teisėmis dalyvavo nacionalinių koordinacinių centrų bei Tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių komiteto susitikimuose.