Pramonė ir jos konkurencingumo didinimas
Lietuvos išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės parduotos produkcijos apimtis per 2003 m. padidėjo 13,9 proc., o skaičiuojant be rafinuotų naftos produktų 16 proc. Pramonės produkcijos pardavimo apimtis pastaraisiais metais (išskyrus 1999 m.) stabiliai didėjo
(1 pav.).
1 paveikslas
Išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės produkcijos pardavimo apimties pokyčiai (palyginti su praėjusiais metais), proc.
Visoje pramonėje, įskaitant elektros, dujų ir vandens tiekimą, buvo sukurta 25 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės (BPV). Šis rodiklis yra artimas ES šalių vidurkiui.
Lietuvos pramonės gaminama produkcija yra labiau orientuota į užsienio rinkas (2 pav.). Per pastaruosius trejus metus realizuotos produkcijos dalis, tenkanti eksportuotai produkcijai, sudaro apie 59 procentus.
2 paveikslas
Lietuvoje pagamintos išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės produkcijos pardavimo struktūra pagal kryptis, proc.
Eksporto augimas rodo gerėjančią padėtį užsienio rinkose. Lietuvoje pagamintų prekių eksporto apimtis 2003 m. padidėjo 14,3 procento.
Pramonės sektorių plėtra
2003 metais, kaip ir ankstesniais, sparčiai didėjo pramonės produkcijos pardavimo apimtis įmonėse, kurių pagrindinė veikla medienos ir medienos gaminių gamyba (prieaugis sudarė 23,9 proc.), baldų (24,2 proc.), guminių ir plastikinių gaminių (55,4 proc.), elektros mašinų ir aparatūros gamyba (57,9 proc.). Sparčiai augo aukštosioms technologijoms priskiriamų pramonės šakų produkcijos realizavimo apimtis (radijo, televizijos ir ryšių įrangos pardavimas padidėjo 35,5 proc., o, skaičiuojant natūrine išraiška, televizorių gamybos apimtis padidėjo beveik 2 kartus, televizorių kineskopų 13 proc.). Suaktyvėjo statybinių medžiagų pramonės produkcijos gamyba ir pardavimas. Šio sektoriaus produkcijos realizavimo bendra apimtis padidėjo 32,6 procento. Skaičiuojant natūrine išraiška, surenkamųjų konstrukcinių elementų gamyba padidėjo 12,3 procento.
Spartesniais tempais, palyginti su 2002 m., buvo plėtojama maisto bei gėrimų pramonė (parduotos produkcijos prieaugis 2002 m. sudarė 6 proc., 2003 m. 10,1 proc.), taip pat drabužių siuvimo pramonė (įmonėse, kurių pagrindinė veikla yra drabužių siuvimas ir kailių išdirbimas bei dažymas, parduotos produkcijos apimtis padidėjo atitinkamai 6,5 proc. ir 11,7 proc.).
Svarbiausių pramonės veiklų parduotos produkcijos pokyčius iliustruoja 3 paveikslas.
3 paveikslas
Svarbiausių pramonės veiklų parduotos produkcijos pokyčiai (2003 m., palyginti su 2002 m.), proc.
Atskirų pramonės sektorių indėlis į bendrą išgaunamojoje ir apdirbamojoje pramonėje sukurtą pridėtinę vertę ne visada proporcingas parduotos produkcijos struktūrai.
Pagal parduotos produkcijos apimtį 2003 m. naftos produktams teko 20 proc. visos parduotos produkcijos, o šioje šakoje sukurtos pridėtinės vertės dalis tesiekė 9,3 proc., tuo tarpu medienos, popieriaus ir baldų, taip pat mašinų ir įrangos (įskaitant radijo, televizijos ir ryšių aparatūros gamybą) gamybos sektoriuose sukurtos pridėtinės vertės dalis buvo santykinai didesnė, palyginti su parduotos produkcijos dalimi (4 pav.).
4 paveikslas
Lietuvos išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės struktūra pagal parduotą produkciją ir pagal BPV 2003 m., proc.
Didžiausia dalis šalies pramonės parduotos produkcijos struktūroje, kaip ir ankstesniais metais, tenka maisto produktų ir gėrimų, rafinuotų naftos produktų, medienos ir medienos gaminių, popieriaus, baldų, pramonei, aprangos ir tekstilės gaminių gamybai.
Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apžvelgiamuoju laikotarpiu padidėjo ne tik pastaraisiais metais sėkmingai besiplėtojančios medienos ir baldų, leidybos pramonės, guminių ir plastikinių gaminių produkcijos lyginamasis svoris, bet ir aukštųjų bei vidutiniškai aukštų technologijų pramonei priskirtinų sektorių (elektros mašinų ir įrangos, radijo, televizijos aparatūros gamyba) dalis.
Sumažėjo dalies žemųjų technologijų pramonei priskirtinų sektorių (maisto produktų ir gėrimų, tekstilės gaminių, drabužių, odos ir jos dirbinių gamyba) lyginamasis svoris. Tam įtakos turėjo ne tik gamybos apimties sumažėjimas, bet ir mažėjančios kainos.
Aukštųjų technologijų, taip pat aukštos kvalifikacijos darbo jėgą naudojančiai pramonei priskiriamų sektorių (įmonių, kurių pagrindinė veikla yra vaistų, radijo, televizijos ir ryšių įrangos, raštinės reikmenų bei kompiuterių, mašinų ir įrangos, skraidymo priemonių gamyba, laivų statyba ir remontas) dalis, tenkanti realizuotai apdirbamosios pramonės produkcijai, nors ir padidėjo, tačiau ir toliau lieka palyginti nedidelė (operatyvinės statistinės informacijos pagrindu atliktų skaičiavimų duomenimis, minėtų sektorių lyginamasis svoris sudaro apie 9 proc.).
Padidėjo informacinių technologijų panaudojimo įmonėse apimtis: Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, 2001 m. pradžioje kompiuterine technika naudojosi 80,2 proc. apdirbamosios pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonių, o 2003 m. pradžioje 84,8 procento. Kaip ir ankstesniais metais, mažesnis apsirūpinimo kompiuterine technika lygis išliko mažose įmonėse (1049 darbuotojų įmonėse 81,9 proc., 50249 darbuotojų 95,3 proc., per 250 darbuotojų 99,5 proc.).
Pramonės plėtrą, jos konkurencingumo didinimą teigiamai veikia investicijos. Tiesioginės užsienio investicijos į apdirbamąją pramonę 2003 metais (9 mėn. duomenimis) padidėjo 3 procentais. Tiesioginės užsienio investicijos sparčiausiai didėjo į medienos ir baldų pramonę (atitinkamai 49,6 proc. ir 22,3 proc.), popieriaus gaminių (34,9 proc.), plastikinių ir guminių gaminių (13,3proc.), kompiuterių, elektros mašinų gamybą (56,6 proc.).
Kartu atkreiptinas dėmesys į investicijų mažėjimo galimą neigiamą poveikį aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų pramonei priskiriamiems sektoriams: tiesioginės užsienio investicijos į radijo, televizijos, ryšių įrangos bei aparatūros gamybą padidėjo tik 0,7 procento. Sumažėjo investicijos į didelį lyginamąjį svorį šalies ūkyje turinčių sektorių drabužių siuvimo; kailių išdirbimo ir dažymo, naftos perdirbimo ir chemijos gaminių plėtrą.
Siekiant racionaliai naudoti gamtos išteklius, kurti darbo vietas, pritraukti užsienio investuotojų, toliau buvo atliekami celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projekto darbai. Buvo vedamos derybos su didžiausia Europoje Švedijos ir Suomijos kompanija ,,Stora Enso dėl dalyvavimo projekte. Vykdydama projektą, Ūkio ministerija rengė numatomos celiuliozės gamyklos poveikio aplinkai vertinimą preliminariai atrinktose celiuliozės gamyklos Lietuvoje statybos vietose.
Investicijoms Lietuvoje skatinti buvo skirti ir Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) įgyvendinami investicijų projektai.
Atskirų pramonės sektorių neigiamą gamybos poveikį aplinkai padės mažinti kuriama pavojingų atliekų tvarkymo sistema. Siekiant užbaigti kurti regioninę pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, buvo toliau rengiamos Klaipėdos, Alytaus ir Vilniaus regioninių pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės. 2003 metais patvirtinus patikslintą sanitarinę apsaugos zoną, pripažinta tinkama naudoti Klaipėdos regiono pavojingų atliekų tvarkymo aikštelė. Baigta statyti ir pripažinta tinkama naudoti Vilniaus pavojingų atliekų tvarkymo aikštelė.
Parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 298 patvirtinta Antrinių žaliavų perdirbimo plėtros 20032004 metų programa ir jos įgyvendinimo priemonės. Vykdant programos priemones, Vilniuje ir Kaune yra įsteigti informacijos centrai, kurie įgyvendina šios programos reikalavimus parenkant pažangias antrinių žaliavų perdirbimo technologijas ir skleidžia informaciją apie atliekų perdirbimą. Atliekų perdirbimo įmonėms surengtas seminarų aplinkos apsaugos projektų finansavimo klausimu ciklas.
Konkurencingumo didinimas
Vykstanti ES plėtra susijusi su stiprėjančia konkurencija. Didindama pramonės konkurencingumą, Ūkio ministerija stengiasi įgyvendinti įvairias priemones, skirtas investicijoms pritraukti, pasirengti struktūrinių fondų panaudojimui, verslo sąlygoms gerinti, kvalifikuotiems specialistams rengti, gaminiams bei technologijoms modernizuoti. Šios priemonės gali užtikrinti puikią produkcijos kokybę, gamybos produktyvumo didėjimą ir t. t. Tam tikrų priemonių įgyvendinimą remia valstybė.
2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 911 patvirtinta atnaujinta Inovacijų versle programa ir jos 20032006 m. priemonės. Pagrindinis programos tikslas didinti Lietuvos pramonės ir verslo konkurencingumą, sudarant sąlygas atsinaujinti jau veikiančioms įmonėms ir steigtis naujoms modernioms įmonėms, naudojančioms Lietuvos ir tarptautinį mokslo bei technologijų potencialą, siekiant sukurti didelę pridėtinę vertę ir gebėti konkuruoti pasaulio rinkoje. Rengiant minėtą programą ir jos įgyvendinimo priemones, atsižvelgta į Europos Komisijos 2003 m. kovo 11 d. komunikatą Inovacijų politika: atnaujinant Bendrijos požiūrį pagal Lisabonos strategiją ir Pasaulio banko 2003 m. kovo mėnesio ataskaitą Lietuva kelyje į žinių ekonomiką.
Įgyvendinant programos priemones, toliau stiprinama nacionalinė inovacijų sistema, remiama tam reikalingos infrastruktūros plėtra ir įmonių inovacinė veikla. Skatinant inovacinius procesus įmonėse, 2003 metais 16 įmonių (17 inovacijų projektų) suteiktos iki 50 proc. projekto vertės dalinės subsidijos inovacijų projektams įgyvendinti.
Stiprinant inovacijų paramos infrastruktūrą ir plėtojant viešąsias verslo paramos paslaugas, remiama mokslo ir technologijų parkų bei Lietuvos inovacijų centro veikla. 2003 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 963 patvirtinta Mokslo ir technologijų parkų koncepcija, kurios pagrindu priimti sprendimai sudaro sąlygas sparčiau diegti inovacijas, skatinti glaudesnį studijų, mokslo ir verslo visuomenės bendradarbiavimą. Šiuo metu Lietuvoje jau veikia 6 tokie parkai, juose yra įsikūrusios per 80 įmonių, kuriose dirba apie 400 žmonių.
Šalies inovaciniams gebėjimams ir inovacijų paramos infrastruktūrai stiprinti pasitelkiama ir tarptautinių programų, projektų finansinė bei ekspertine parama. 2003 m. toliau buvo vykdomas Ūkio ministerijos inicijuotas PHARE 2001 m. ekonominės ir socialinės sanglaudos projektas Inovaciniai gebėjimai. Vykdant šį projektą, įsteigtas regioninis inovacijų paramos tinklas. Koordinacinis centras yra Lietuvos inovacijų centre, padaliniai Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Šio tinklo paskirtis skatinti inovacijų diegimo poreikį įmonėse, patarti įmonėms inicijuojant ir įgyvendinant inovacijų projektus, naudojant Europos Sąjungos ikistruktūrinių (PHARE) ir struktūrinių fondų lėšas, taip pat sudaryti sąlygas racionaliai ir veiksmingai panaudoti pačių įmonių lėšas šiems projektams įgyvendinti.
Vykdant Europos Komisijos ir Ūkio ministerijos remiamą projektą Inovacijų perdavimo centras Lietuvoje, Lietuvos inovacijų centras įtrauktas į Europos inovacijų perdavimo centrų tinklą, vienijantį per 250 organizacijų iš 30 Europos valstybių. Taip Lietuvos ūkio subjektams nemokamai suteikiama galimybė dalyvauti inovacijų projektų ar technologijų perdavimo ir perėmimo procese, bendrauti su atitinkamais užsienio šalių partneriais.
Remiant Danijos vyriausybei ir Ūkio ministerijai, 2003 m. pradėtas vykdyti Parama Lietuvos inovacijų struktūrai ( Support to the Innovation Structure in Lithuania , SINO) projektas. Šio projekto tikslas skatinti kūrybiškumą, kontroliuoti rizikos pasireiškimą, mokyti partnerių paieškos, gerinti visuomenės žinias inovacijų srityje. SINO projekto mokymų metu planuojama parengti 35 inovacijų srities ekspertus, taip pat parengti 10 inovacijų projektų, kurie bus įgyvendinami kartu su Danijos partneriais. P rojekte dalyvaujančios įmonės įgis ne tik teorinių žinių, bet galės užmegzti ir sustiprinti ryšius tarp Lietuvos ir Danijos įmonių bei verslo paramos institucijų.
Konkurencingumo didinimas susijęs su produkcijos kokybės gerinimu, aplinkos apsaugos vadybos sistemų diegimu. Įgyvendinamos Nacionalinės kokybės programos priemonės stiprino kokybės priežiūros infrastruktūrą, garantuojančią saugių ir kokybiškų produktų tiekimą į rinką. Įmonės skatinamos diegti kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemas. Šiuo metu Lietuvoje per 400 įmonių turi pagal ISO 9001 standartus sertifikuotas kokybės vadybos sistemas ir apie 80 įmonių aplinkos apsaugos vadybos sistemas, sertifikuotas pagal ISO 14001 standarto reikalavimus. Skatindamos įmones siekti Europos verslo tobulumo modelio, Ūkio ministerija ir Kokybės taryba jau šeštą kartą surengė Nacionalinio kokybės prizo konkursą.
Didinti Lietuvos pramonės konkurencingumą padeda Atitikties įvertinimo infrastruktūros (bandymų laboratorijų, sertifikavimo įstaigų) plėtros programos įgyvendinimas. 2003 m. akreditavimo sritį papildė 15 bandymų laboratorijų ir 3 sertifikavimo ar kontrolės įstaigos. Įsteigta 10 naujų pagal standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus akredituotų bandymų laboratorijų, 2 sertifikavimo ar kontrolės įstaigos, akredituotos taikant tinkamus standarto LST EN 45011 reikalavimus. Įgyvendinus šią programą, iš viso akredituotos arba yra pasiruošusios akreditacijai 36 atitikties įvertinimo įstaigos. Tai leis vertinti produktų, skirtų tiek vidaus rinkai, tiek ir eksportui, atitiktį ES standartų reikalavimams, didins eksporto galimybes.
Ūkio ministerija kartu su kitomis suinteresuotomis ministerijomis ir institucijomis dalyvauja PHARE programos Networking projekte Kokybės infrastruktūra. Projektas skirtas Vidurio ir Rytų Europos šalims, jį vykdo Danijos technologijos institutas. Vienas iš pagrindinių projekto tikslų didinti šalyse kandidatėse veikiančių bandymų laboratorijų kompetenciją, kelti darbuotojų kvalifikaciją, skatinti laboratorijų ir rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimą, geresnį laboratorijų pajėgumo išnaudojimą. Tai leis šalims kandidatėms sukurti kokybės infrastruktūrą, pajėgią veikti kartu su ES ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalių narių infrastruktūromis, ir užtikrinti sklandų bendros rinkos veikimą. Projektas apima tokias sritis kaip metrologija, akreditacija, bandymai, sertifikavimas, atitikties įvertinimas ir rinkos priežiūra.
Siekiant sudaryti geresnes sąlygas laisvam prekių judėjimui, suderinti norminius dokumentus su ES teisės aktais, 2003 metais buvo baigtas įgyvendinti Ūkio ministerijos koordinuojamas PHARE projektas Administracinių ir techninių gebėjimų skatinant laisvą prekių judėjimą stiprinimas. Įgyvendinant projektą, į ES direktyvoms skirtus seminarus, susitikimus su ekspertais buvo kviečiami gamintojai, importuotojai, kiti suinteresuotieji asmenys (32 seminaruose dalyvavo 900 žmonių). Taip pat buvo surengti du seminarai aplinkos apsaugos vadybos sistemų diegimo klausimais (juose dalyvavo 48 įmonių atstovai). Projektas finansavo 2000 puslapių darniųjų ES standartų vertimą į lietuvių kalbą. PHARE projekto lėšomis 1000 egzempliorių tiražu išleistas leidinys Direktyvos ir susiję standartai, taip pat leidiniai, skirti Asmeninių apsaugos priemonių ir Mašinų saugos direktyvoms. Užmegzti ryšiai tarp institucijų ir verslo atstovų padės veiksmingiau spręsti ES teisės aktų įgyvendinimo problemas.
2003 metais pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus prioritetus buvo vykdomos Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiosios programos priemonės. Šios programos tikslas sudaryti palankias eksporto augimo sąlygas. Programos tikslo buvo siekiama kuriant eksportui palankią aplinką, mokant eksportuotojus, didinant prekių ir paslaugų konkurencingumą, kuriant palankų Lietuvos, jos ūkio subjektų ir jų gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų įvaizdį, sudarant galimybes susirasti naujų prekybos bei kooperacijos partnerių, aktyviau veikti įsiskverbiant į naujas rinkas. 2003 metais, be jau buvusių 6 komercijos atašė, įsteigtos dar 2 komercijos atašė pareigybės: Nyderlanduose ir Rusijoje (Sankt Peterburge), iš dalies finansuotas Lietuvos ūkio subjektų dalyvavimas 100 tarptautinių parodų, 15 verslininkų misijų išlaidos, užsienio specialistų dalyvavimas 6 Lietuvoje organizuotuose renginiuose, Lietuvos nacionalinio informacinio stendo kūrimas ir eksponavimas 3 tarptautinėse parodose Sankt Peterburge, 31 įmonės kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų ir gaminių sertifikavimo išlaidos, 29 informacinių bei Lietuvos įvaizdį kuriančių leidinių leidimas, surengta 15 konferencijų ir seminarų. Iš dalies finansuotas Lietuvos nacionalinio kambario Jungtinių Tautų rūmuose Ženevoje rengimas.
Svarbus vaidmuo skatinant eksporto plėtrą ir pritraukiant užsienio investicijas teko Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) vykdomoms priemonėms. LEPA yra įsteigusi savo atstovybes Italijoje ir Vokietijoje, padeda verslininkams susirasti naujų prekybos partnerių, aktyviai dalyvauja rengiant muges ir parodas, verslo misijas, kuriant teigiamą Lietuvos įvaizdį.