Vidaus prekyba

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų, jų techninės priežiūros ir remonto, automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2003 metais sudarė 17641,2 mln. litų ir, palyginti su 2002 metais, padidėjo 14,3 procento.

Įmonių, prekiaujančių tiek maisto, tiek ir ne maisto prekėmis (neįskaitant automobilių), apyvarta 2003 metais padidėjo 11,1 procento.

Variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimo, jų techninės priežiūros ir remonto, automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2003 metais padidėjo 20,5 procento.

Restoranų, barų ir kitų maitinimo įmonių apyvarta 2003 metais padidėjo 17,4 procento.

2003 metais mažmeninės apyvartos plėtros tempai, palyginti su praėjusiais metais, pateikiami 13 paveiksle .

13 paveikslas

Mažmeninės prekių apyvartos plėtros tempai 2003 m. sausio–gruodžio mėnesiais (palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu), proc.

Mažmeninės prekių apyvartos plėtrai įtakos turėjo kainų pokyčiai. 2003 metų gruodžio mėnesio metinė defliacija (2003 m. gruodžio mėnesį, palyginti su 2002 m. gruodžio mėn.) sudarė 1,3 procento.

Metinės defliacijos lygį lėmė 12,2 proc. atpigusios ryšių grupės prekės ir paslaugos dėl gruodžio mėnesį savaitgaliais ir švenčių dienomis suteiktos 100 proc. nuolaidos tarpmiestiniams pokalbiams fiksuotojo ryšio telefonu. Taip pat kainų indeksą veikė 3,6 proc. atpigusios būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros grupės prekės bei paslaugos.

Automobilių degalų mažmeninės apyvartos plėtros tempams 2003 m. sausio–gruodžio mėn. turėjo įtakos degalų kainų mažėjimas (14 pav.).

14 paveikslas

Automobilių degalų mažmeninės apyvartos ir degalų (įskaitant tepalus) 2003 m. sausio–gruodžio mėnesių mažmeninių kainų pokyčiai (palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu), proc.

Ūkio ministerija, formuodama ir įgyvendindama valstybės politiką vidaus prekybos, paslaugų teikimo, reklamos, vartotojų teisių apsaugos ir viešųjų pirkimų srityse, tobulino šias sritis reglamentuojančią teisės bazę.

Siekiant įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimus narystei Europos Sąjungoje parengtas ir priimtas Seime naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2003 m. kovo 1 d. Įsigaliojus šiam įstatymui, panaikintos bendrosios rinkos formavimo galimos kliūtys, suvienodintos viešųjų pirkimų procedūros, todėl Lietuvos ūkio subjektai turės didesnių galimybių dalyvauti kitose šalyse atliekamuose pirkimuose ir taip plėsti savo veiklą. Šiuo įstatymu taip pat sprendžiamos susikaupusios viešųjų pirkimų problemos, tai korupcijos problema, nepakankamas viešųjų pirkimų veiksmingumas, nelanksčios pirkimų procedūros, ilgi skundų ir pretenzijų nagrinėjimo terminai. Viešųjų pirkimų tarnybai suteiktos papildomos teisės, lemiančios veiksmingesnę ir operatyvesnę viešųjų pirkimų kontrolę. Dėl to nuolatos didėja viešieji pirkimai, atliekami atviro konkurso būdu. 2003 m. ši dalis sudarė per 83 proc. bendros pirkimų vertės. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymas sudaro prielaidas taikyti naujas informacines technologijas viešuosiuose pirkimuose. Numatyta galimybė tiekėjams ir perkančiajai organizacijai bendrauti elektroninėmis priemonėmis (faksu, telefonu, elektroniniu paštu ir pan.), pirkimus ir su jais susijusią informaciją skelbti internete. Taip pat numatyta galimybė pasiūlymus teikti ir sutartis sudaryti elektroninėmis priemonėmis, tačiau tam įgyvendinti dar būtina sukurti ir išplėtoti elektroninio parašo infrastruktūrą, įdiegti elektroniniu būdu perduodamų pasiūlymų slaptumo užtikrinimo priemones.

Siekdama užtikrinti veiksmingesnes viešųjų pirkimų procedūras, Ūkio ministerija kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba parengė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo lydimuosius teisės aktus. Taip pat ūkio ministro 2003 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 4-72 patvirtinti Perkančiųjų organizacijų sąrašai ir 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 4-82 patvirtintos Perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje, viešųjų pirkimų procedūrų atestavimo taisyklės ir reikalavimai nepriklausomiems ekspertams.

Siekiant liberalizuoti verslą, panaikinti nepagrįstus verslo suvaržymus, parengti ir priimti naujos redakcijos Tabako kontrolės įstatymas bei Alkoholio kontrolės įstatymas. Juose panaikintas importo licencijavimas, alkoholio produktų gamybos valstybės monopolis, peržiūrėti baudų, skiriamų už šių įstatymų pažeidimus, dydžiai, nustatyta konkreti ekonominių sankcijų nagrinėjimo ir skyrimo tvarka.

Įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvos 2001/37/EB nuostatas, ūkio ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 4-195 patvirtintos Įspėjamųjų užrašų apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai, tabako gaminių partijos ir kenksmingų medžiagų kiekio nuorodų pateikimo, ženklinant Lietuvos Respublikoje parduodamus tabako gaminius, taisyklės.

Toliau buvo tobulinama alkoholio kontrolės politiką formuojančių teisės aktų bazė. Siekiant veiksmingesnės etilo alkoholio realizavimo prevencinės kontrolės, parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikoje pagaminto nedenatūruoto etilo alkoholio ir importuoto bei Lietuvos Respublikoje pagaminto denatūruoto etilo alkoholio realizavimo ūkio subjektams tvarkos ir Didmeninės prekybos Lietuvos Respublikoje pagamintu nedenatūruotu etilo alkoholiu licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ projektas (Vyriausybės priimtas 2003 m. vasario 7 d., nutarimo Nr. 200) . Minėtame teisės akte patikslinama nedenatūruoto etilo alkoholio realizavimo tvarka ir nustatoma denatūruoto etilo alkoholio realizavimo tvarka, kuri iki šiol nebuvo reglamentuota, taip pat supaprastintos didmeninės prekybos Lietuvos Respublikoje pagamintu nedenatūruotu etilo alkoholiu licencijų išdavimo taisyklės.

Siekiant sutvarkyti atsiskaitymus komerciniuose sandoriuose už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, parengtas ir priimtas Mokėjimų, vykdomų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, kuris padidino palūkanas už komerciniuose sandoriuose vykdomus pavėluotus mokėjimus ir nustatė konkrečias sutarties sąlygas, kurios pripažįstamos nesąžiningomis kreditoriaus atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvai tapus visateise Europos Sąjungos nare neapmuitinamų parduotuvių veiklą reglamentuojantys teisės aktai neatitiks Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, parengti ir pateikti svarstyti Vyriausybės Strateginio planavimo komitete pasiūlymai dėl neapmuitinamų parduotuvių tolesnės veiklos Lietuvai tapus visateise Europos Sąjungos nare. Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas pritarė pateiktiems pasiūlymams.