Pasaulio ekonomikoje vyksta gilūs ir gana fundamentalūs pokyčiai, iš esmės keičiantys nusistovėjusias tarptautinės konkurencijos “žaidimo taisykles”. Azijos šalių spaudimas, besiformuojanti žinių ekonomika, augantys reikalavimai ekologiniams ir technologiniams standartams Europos Sąjungoje, Lietuvos pramonei ir verslui kelia kokybiškai naujus reikalavimus. Būtina sąlyga tampa veiklos efektyvumo - pagrindinio kaštų minimizavimo šaltinio, dermė su novatoriškumu. Lietuvos pramonės ir verslo įmonių veiklos efektyvumas yra ženkliai mažesnis negu ES-15 šalių įmonių. Investicijos į inovacijas yra taip pat žymiai mažesnės negu analogiškuose šių šalių pramonės ir verslo sektoriuose. Įvertinant tai, jog 99,4 proc. įmonių Lietuvoje dirba mažiau negu 250 darbuotojų, jų galimybės pavieniui spręsti efektyvumo, o ypač – novatoriškumo problemas yra ribotos.

Įvertinant tą aplinkybę, jog žemų ir vidutinių kainų segmente jau dabar vyrauja Azijos gamintojų produkcija, ES valstybės narės ir atskiros įmonės ieško problemos sprendimo būdų. ES pramonės politikoje akivaizdžios dvi strateginės kryptys – orientacija į aukštą pridedamąją vertę kuriančias veiklas per inovacijas (žinių ekonomika) ir klasterizacija. Pastaroji praktiškai visose šalyse jau dabar suvokiama kaip neišvengiama būtinybė ir vienas iš nacionalinių ekonomikos valdymo prioritetų. Nagrinėjant Europos (ir ne tik) šalių ūkio konkurencingumo strategijas, sunku būtų rasti tokias, kurių šerdimi nebūtų klasteriai. Netgi tuomet, kai klasterių terminas nenaudojamas, jo atitikmenys ir visa strateginė logika lengvai atkoduojama. Ypatingai džiugina ir tai, kad bandoma ieškoti bendrų regioninių klasterių iniciatyvų skatinimo instrumentų.

Ūkio ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos priemonę „Skatinti klasterizaciją, tuo tikslu parengti Lietuvos pramonės ir verslo klasterizacijos žemėlapį, numatyti priemones klasterizacijai skatinti“ skyrė finansavimą Lietuvos pramonės ir verslo klasterizacijos žemėlapio parengimui. Šį darbą atliko Kauno technologijos universiteto Verslo strategijos institutas.

Klasterių žemėlapis buvo sudaromas vadovaujantis statistinių duomenų analize. Nors siekiant išryškinti tikruosius klasterius, tam būtina išanalizuoti ryšius tarp įvairių įmonių ir organizacijų, bendradarbiavimo pobūdį ir intensyvumą, vis dėlto net statistinė analizė įmonėms ir organizacijoms siekiančioms kurti klasterius leis pamatyti potencialius partnerius bei galimą vertės kūrimo grandinę. Toks žemėlapis leidžia geriau pamatyti ir įvertinti savo regioną nacionaliniu bei kitų regionų kontekste, įžvelgti potencialius partnerius bei išteklius.

Lietuvos pramonės ir verslo klasterių žemėlapis

Lietuvos pramonės ir verslo klasterių žemėlapio pristatymas

Programos ir strategijos

Moksliniai tiriamieji darbai

Pramonės šakų konkurencingumo analizė

Pramonės lygmenyje per 2009 metus buvo atlikti 6 apdirbamosios pramonės šakų konkurencingumo vertinimai, kur identifikavus konkurencingumą ribojančias priežastis buvo numatomi konkurencingumo didinimo veiklų planai ir kryptys.

Chemijos produktų gamybos pramonė

Guminių ir plastikinių gaminių gamybos pramonė

Maisto produktų gamybos pramonė

Metalo ir metalo gaminių gamybos pramonė

Baldų gamybos pramonė

Tekstilės gaminių gamybos ir drabužių siuvimo pramonė