Geresnis reglamentavimas – tai sistemingai taikomų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti valstybės politikos efektyvumą, nuolat tobulinti teisės aktų rengimą, priėmimą ir įgyvendinimą, gerinti teisinio reglamentavimo kokybę, didinti jo veiksmingumą ir nuoseklumą, visuma.

Geresnio reglamentavimo principai yra šie:

• būtinumas (reguliuojama tik tada, kai tai būtina);
• proporcingumas (pasirinktos reguliavimo priemonės atitinka reguliavimo tikslus);
• skaidrumas (teisės aktų priėmimo procesas viešas, teisės aktai paprasti ir suprantami);
• prieinamumas (teisės aktai prieinami viešai);
• atskaitomybė (priimami sprendimai pagrįsti, ir už juos atsiskaitoma visuomenei).

Atsižvelgiant į 2007 m. Vadovų Tarybos įpareigojimą Europos Sąjungos (ES) narėms nusistatyti kiekybinį administracinės naštos (toliau – AN) verslui sumažinimo rodiklį, Vyriausybė 2009-03-04 nutarimu Nr.161 nustatė nacionalinės AN verslui mažinimo prioritetinėse srityse tikslą – 30 % sumažinti AN verslui iki 2011 m. pab., ir patvirtino prioritetinių sričių sąrašą.  

Siekiant įgyvendinti AN verslui mažinimo prioritetinėse srityse rodiklį, 2010 metais Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Europos socialinio fondo agentūra ir Ūkio ministerija sudarė projekto „Administracinės naštos vertinimas, teisinio reguliavimo kokybės ir efektyvumo tobulinimas ir administracinių gebėjimų stiprinimas geresnio reglamentavimo kontekste“ Nr. VP1-4.3-VRM-03-V-01-004 finansavimo ir administravimo sutartį. 

Projekto tikslai:

1.      Apskaičiuoti ir apskaityti AN verslui pinigine išraiška, stiprinti administracinius gebėjimus šioje srityje ir skleisti informaciją apie geresnį reglamentavimą.

2.     Gerinti teisinio reglamentavimo kokybę ir efektyvumą tobulinant poveikio vertinimo ir konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis procesą.  

Pagrindiniai AN vertinimo projekto uždaviniai:

1.      Įvertinti AN verslui pinigine išraiška septyniose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytose prioritetinėse srityse, apskaityti ją elektroninėje duomenų bazėje ir apmokyti valstybės tarnautojus vertinti naštą.

2.     Išanalizuoti ir pateikti rekomendacijas AN mažinimo klausimais.

3.     Išanalizuoti ir pateikti rekomendacijas poveikio vertinimo, konsultacijų ir kitais klausimais.  

Įvertinus ir apskaičiavus AN verslui pinigine išraiška, parengus AN verslui mažinimo pasiūlymus, apmokius valstybės tarnautojus naudotis AN duomenų baze bei sekti AN mažinimo veiksmų poveikį AN dydžiui, patobulinus poveikio vertinimo sistemą, užtikrinus konsultacijų kokybę bei efektyvumą, projektas „Administracinės naštos vertinimas, teisinio reguliavimo kokybės ir efektyvumo tobulinimas ir administracinių gebėjimų stiprinimas geresnio reglamentavimo kontekste“ ženkliai prisidės prie teisės aktų kokybės gerėjimo, teisinio reguliavimo naštos verslui mažinimo, taigi ir ekonominės veiklos sąlygų gerėjimo.  

Projekto įgyvendinimo metu išleisti leidiniai: 

Ką reikia žinoti apie administracinės naštos verslui mažinimą

Administracinė našta: informacinis mokomasis leidinys

Numatoma projekto įgyvendinimo pabaiga – 2012 m. kovo 24 d. 

Geresnio reglamentavimo programos įgyvendinimo 2010 metų ataskaita

Geresnio reglamentavimo srityje Europos Komisija (toliau – EK) aktyviai pradėjo veikti dar 2002 m. priėmusi Reglamentavimo aplinkos supaprastinimo ir tobulinimo programą, skirtą teisinio reguliavimo aplinkai supaprastinti ir pagerinti. Šioje programoje buvo numatyta imtis veiksmų įvairiuose politikos rengimo etapuose nagrinėjant tiek naujas politikos iniciatyvas ir teisės aktų projektus, tiek jau priimtus teisės aktus.

2005 m. kovo mėn. EK atnaujinus Lisabonos strategiją, ypatingas dėmesys skirtas Europos teisės aktų kokybei gerinti. Komisija savo komunikate „Geresnis reglamentavimas augimui ir užimtumui“ pasiūlė tris pagrindines veiklos kryptis:

· skatinti geresnio reglamentavimo priemonių, tokių kaip poveikio vertinimas ir supaprastinimas, rengimą ir taikymą ES lygmeniu;

· glaudžiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti, kad geresnio reglamentavimo principus visos reglamentavimo institucijos nuolat taikytų visoje ES;

• sustiprinti konstruktyvų Bendrijos institucijų, vyriausybių ir nacionalinių administracijų dialogą.