Atgal Spausdinti

Klasteriai

Klasteriai yra geografiškai artimos kompanijų ir asocijuotų institucijų, susijungusių tam tikrose srityse, grupės, susijusios bendromis technologijomis ir žiniomis. Jie paprastai egzistuoja apibrėžtose geografinėse teritorijose, kur lengvas susisiekimas, logistika ir kur lengvai prieinama kvalifikuota darbo jėga (M. Porteris). Klasteriai suartina verslo įmones ir mokslo institucijas, įmonių ir organizacijų socialiniai gamybiniai ryšiai įgalina jų specializaciją, masto ekonomiją, leidžia prieiti prie unikalių specializuotų išteklių ir taip sustiprina tiek klasteriui priklausančių veikėjų, tiek viso regiono konkurencinį pranašumą.

Regionų inovacijų grupės ir tinklai (klasteriai) pripažįstami kaip daugelio išsivysčiusių ir sparčiai besivystančių šalių ekonomikos reiškinys. Pirmas šiuolaikinio verslo ir ypač technologinės aplinkos bruožas – itin spartūs jos pokyčiai ir augantis žinių bei informacijos kompleksiškumas. Žinios, sudarančios bet kokios inovacinės veiklos pagrindą, nebegali būti sukauptos nei valstybės institucijose, nei atskirose kompanijose, nepaisant pastarųjų dydžio. Jos pasklidusios po daugelį sistemos veikėjų – įmonių, universitetų, valdžios struktūrų, o bene vienintelis būdas įmonėms šias žinias panaudoti inovacijų kūrime – bendradarbiauti tiek su šalia esančiomis partnerinėmis įmonėmis, tiek su organizacijomis ir institucijomis, apjungiant turimas kompetencijas unikalių paslaugų ir produktų gamybai.

Klasterizacijos procesai yra svarbūs tiek pasauliniu mastu, tiek Europos Sąjungai, tiek Lietuvai. ES inovacijų politikoje pabrėžiama, kad būtina sudaryti palankią aplinką inovatyviems klasteriams kurtis, plėtoti tarptautinius ryšius ir tarptautinius pasaulinio lygio inovacijų klasterius. Klasterizacijos procesų skatinimas yra identifikuotas kaip vienas iš 9 Europos inovacijų politikos prioritetinių veiksmų.

Verslo ir mokslo inovacinės partnerystės tinklų svarba yra nepaneigiama. Įvertinant tai, kad 99,3 proc. įmonių Lietuvoje dirba mažiau nei 250 darbuotojų, jų galimybės pavieniui spręsti produktyvumo, efektyvumo, o ypač inovatyvumo problemas nėra didelės. Sukuriant bendradarbiavimo ir komunikavimo tinklus, esant klasteryje ir kooperuojantis su kitomis panašių interesų turinčiomis įmonėmis, mokslo institucijomis, tai galima padaryti kur kas efektyviau. Nepaisant ryškėjančių klasterizacijos požymių ir potencialo atskiruose sektoriuose, klasterizacijos procesai Lietuvoje vyksta gana vangiai ir atitinka tik naujųjų ES valstybių narių vidurkį.

Lietuvoje šiuo metu klasterizacijos procesų plėtrai skiriamas didelis dėmesys. Kuriama inovatyviems klasteriams palanki aplinka, plėtojami tarptautiniai ryšiai ir skatinamas įsiliejimas į tarptautinius klasterius, siekiant Lietuvoje turėti aukšto lygio inovatyvius klasterizuotus junginius, kadangi inovacijų tinklai mažoms ir vidutinėms įmonėms sudaro palankią aplinką kurti inovacijas ir plėtoti sąsajas su didelėmis bendrovėmis ir tarptautiniais partneriais.

Klasterizacija yra vienas kertinių Lietuvos ūkio (pramonės ir verslo) plėtros strategijos prioritetų. Atlikus Lietuvos pramonės klasterių plėtros studiją buvo identifikuoti 8 pramonės sektoriai, turintys potencialą klasteriams kurtis (mašinų ir prietaisų gamybos pramonė, medienos apdirbimo ir baldų pramonė, tekstilės ir aprangos pramonė, maisto ir gėrimų pramonė, chemijos pramonė, informacinių ir komunikacinių technologijų sektorius, biotechnologijų sektorius, lazerių ir jų komponentų sektorius). Tikimasi, kad bent dalis iš šių pramonės šakų per ateinančius keletą metų susikurs efektyviai veikiančius klasterius. Klasterių žemėlapis buvo sudaromas vadovaujantis statistinių duomenų analize. Statistinė analizė įmonėms ir organizacijoms siekiančioms kurti klasterius leis pamatyti potencialius partnerius bei galimą vertės kūrimo grandinę. Toks žemėlapis leidžia geriau pamatyti ir įvertinti savo regioną nacionaliniu bei kitų regionų kontekste, įžvelgti potencialius partnerius bei išteklius.

Šiuo metu ryškėja poligrafijos, kūrybinių industrijų (angl. creativeart industries), sveikatingumo (angl. k. wellness) ir ''Ekodimensijos'' sektorių potencialas klasterių kūrimuisi.

Informacija apie biokuro potencialą:

Taip pat buvo atliktas tiriamasis darbas Lietuvos pramonės klasterių plėtros programinė studija,skirtas šalies įmonių bei organizacijų vadovams, visiems suinteresuotiems asmenims, išsiaiškinti klasterių esmę, jų teikiamus privalumus, parodyti kitų šalių patirtį, siekiant skatinti įmonių klasterizaciją.

Klasterių kompetencijos tinklas (KKT) – tai bendras VšĮ Lietuvos inovacijų centro, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir VšĮ Žinių visuomenės instituto projektas, skirtas padėti Lietuvos įmonėms suprasti klasterizacijos naudą ir būtinas jai sąlygas, išmokti planuoti, organizuoti ir plėtoti klasterių veiklą, pačioms telktis į regioninius ir tarptautinius klasterius bei remti klasterių veiklą inovacijomis.

Daugiau informacijos: