Atgal Spausdinti

Nacionalinis koordinacinis centras (NKC)

LIETUVOS NACIONALINIS KOORDINACINIS CENTRAS EBPO REKOMENDACIJŲ DAUGIAŠALĖMS ĮMONĖMS VEIKSMINGUMUI DIDINTI

Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro (Lietuvos NKC) paskirtis – didinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Rekomendacijų daugiašalėms įmonėms veiksmingumą Lietuvoje. Lietuvos NKC veikia laikydamasis aiškumo, prieinamumo, skaidrumo ir atskaitingumo principų.

NACIONALINIS KOORDINACINIS CENTRAS (NKC)

Rekomendacijose nustatytas įpareigojimas valstybėms – įsteigti NKC. NKC tikslas – didinti Rekomendacijų veiksmingumą valstybėje, savo veikloje vadovaujantis aiškumo, prieinamumo, skaidrumo ir atskaitingumo principais.

NKC yra atsakingas už Rekomendacijų laikymąsi šalyje ir užtikrinimą, kad Rekomendacijos yra žinomos nacionalinei verslo bendruomenei ir kitiems suinteresuotiems asmenims, tačiau NKC neprižiūri, ar įmonės laikosi Rekomendacijų.

Nacionalinis koordinacinis centras informacijos srityje:

Atitinkamomis priemonėmis, įskaitant informaciją kompiuteriniu ryšiu, ir nacionalinėmis kalbomis viešina bei sudaro galimybes naudoti Rekomendacijas. NKC, jei reikia, suteikia informaciją apie Rekomendacijas būsimiems investuotojams;
Aiškina Rekomendacijas bendradarbiaudamas su verslo bendruomene, darbuotojų organizacijomis, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir besidominčia visuomene;
Atsako į paklausimus dėl Rekomendacijų, kuriuos pateikia kitų valstybių NKC, verslininkai, darbuotojų organizacijos, visuomenė ir neprisijungusių valstybių vyriausybės.

Nacionalinis koordinacinis centras padeda spręsti konkrečias problemas, atsirandančias įgyvendinant Rekomendacijas. NKC yra diskusijų vieta, jis padeda verslininkams, darbuotojų organizacijoms ir kitiems suinteresuotiems asmenims laiku ir veiksmingai spręsti atsiradusias problemas.

Teikdamas šią pagalbą, NKC:

Atlieka pradinį įvertinimą, ar pateiktas problemas derėtų nagrinėti toliau, ir duoda atsakymą jas pateikusiam asmeniui;
Jei pateiktas problemas reikia nagrinėti toliau, pasiūlo susijusiems asmenims atitinkamą pagalbą jas sprendžiant. Dėl to NKC:
- prašo atitinkamų institucijų, verslininkų, darbuotojų organizacijų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų ir ekspertų patarimo;
- konsultuojasi su kitų valstybių NKC;
- prašo Investicijų komiteto patarimo, jeigu konkrečiais atvejais iškyla abejonių dėl Rekomendacijų aiškinimo;
- siūlo pagalbą sprendžiant problemas, o jei susijusios šalys sutinka, sudaro galimybę pasinaudoti tokiomis susitarimo priemonėmis kaip sutaikinimas ar tarpininkavimas;
Jei šalims nepavyksta susitarti dėl atsiradusių problemų, apie tai praneša ir, jei reikia, duoda patarimų dėl Rekomendacijų įgyvendinimo;
Padedant spręsti atsiradusią problemą, imasi atitinkamų priemonių slaptai verslo ir kitai informacijai apsaugoti. Kol vykdomos 2 dalyje nurodytos procedūros, išlaikomas veiksmų konfidencialumas.
Jei problemos atsiranda neprisijungusiose valstybėse, imasi priemonių atsiradusioms problemoms išsiaiškinti ir, jei reikia ir įmanoma, pradeda vykdyti minėtas procedūras.

Kiekvienos valstybės NKC kasmet pateikia ataskaitą Investicijų komitetui. Ataskaitose turi būti informacija apie NKC veiklos pobūdį ir rezultatus.

Metinės visų NKC ataskaitos:

LIETUVOS NKC

Lietuvos NKC įsteigtas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje. Ūkio ministro įsakymu patvirtinti Lietuvos NKC nuostatai.

Lietuvos NKC sudarytas iš suinteresuotų valstybės institucijų, verslo asocijuotų struktūrų ir profesinių sąjungų (toliau – institucijos) atstovų.

Ūkio ministro paskirtas Ūkio ministerijos atstovas koordinuoja Lietuvos NKC veiklą, jo uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą:

Užtikrina Lietuvos NKC veiklos reguliarumą;
Siūlo institucijoms paskirti jų atstovus Lietuvos NKC;
Plėtoja ir palaiko ryšius su verslo asocijuotomis struktūromis, profesinėmis sąjungomis ir kitais suinteresuotais asmenimis, galinčiais dalyvauti didinant Rekomendacijų daugiašalėms įmonėms veiksmingumą, kurių atstovų nėra Lietuvos NKC sudėtyje;
Atstovauja arba skiria narį ar narius Lietuvos NKC atstovais.

LIETUVOS NKC KONTAKTINIAI ADRESAI IR TELEFONAI:

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
Gedimino pr. 38/2, LT-01104 Vilnius,
Tel. (8 5) 262 9710,
Faks. (8 5) 262 3974
El. paštas: andrius.stumbrevicius@ukmin.lt

KITŲ VALSTYBIŲ NACIONALINIŲ KOORDINACINIŲ CENTRŲ ADRESAI:

EBPO REKOMENDACIJOS DAUGIAŠALĖMS ĮMONĖMS

Daugiašalės įmonės yra svarbi tarptautinės ekonomikos dalis. Daugiašalių įmonių veikla yra susijusi su tarptautiniu investavimu, kuris veikia kaip apsauga nuo vidaus rinkos smukimo, taip pat reikšmingas veiksnys naujoms darbo vietoms sukurti, mokesčių įplaukoms, pajamoms. Tačiau tuo pat metu visuomenėje kyla susirūpinimas dėl daugiašalių įmonių veiklos įtakos socialinėje, ekonominėje ir aplinkos srityse. EBPO Rekomendacijos daugiašalėms įmonėms (toliau – Rekomendacijos) (angl. The OECD Guidelines for Multinational Enterprises) yra svarbi daugiašalė iniciatyva, skirta minėtoms problemoms spręsti.

Rekomendacijos – tai vyriausybių dokumentas daugiašalėms įmonėms. Jose pateikti taikytinus teisės aktus atitinkantys įmonės elgesio principai ir normos, kurių laikomasi savanoriškai. Rekomendacijomis siekiama užtikrinti, kad tokių įmonių veikla neprieštarautų vyriausybių vykdomai politikai, stiprinti įmonių ir visuomenės tarpusavio pasitikėjimą, padėti gerinti užsienio investicijoms palankų klimatą ir didinti daugiašalių įmonių indėlį į subalansuotos plėtros procesus.

Rekomendacijos – tai viena iš EBPO Deklaracijos dėl tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių (toliau – Deklaracija) dalių.

Rekomendacijomis nesiekiama daugiašalėms ir nacionalinėms įmonėms taikyti skirtingo režimo. Iš daugiašalių įmonių bei nacionalinių įmonių tikimasi vienodo elgesio visais atvejais, kai Rekomendacijos taikomos abiem įmonių tipams. Vyriausybės skatina Rekomendacijas taikyti kiek įmanoma plačiau. Prisijungusios prie Deklaracijos vyriausybės, vykdydamos savo įsipareigojimus, privalo su įmonėmis elgtis sąžiningai ir laikytis tarptautinių teisės normų bei savo sutartinių įsipareigojimų.

Rekomendacijos taikomos šioms sritims:

Bendroji politika. Įmonės turėtų deramai atsižvelgti į valstybių, kuriose vykdo veiklą, nustatytas politikos kryptis ir kitų suinteresuotų asmenų nuomonę.
Informacijos teikimas. Įmonės turėtų užtikrinti, kad apie jų veiklą, struktūrą, finansinę padėtį ir veiklos rezultatus nustatytu laiku būtų teikiama tiksli, patikima ir tinkama informacija.
Darbas ir darbo santykiai. Įmonės turi pripažinti savo darbuotojų teisę būti atstovaujamiems profesinių sąjungų ir kitų savanoriškų darbuotojų atstovų, laikytis tokių darbo santykių normų, kurios būtų ne mažiau palankios negu tos, kurių laikosi panašūs priimančiosios valstybės darbdaviai.
Aplinka. Įmonės turi deramai atsižvelgti į poreikį saugoti aplinką, visuomenės sveikatą ir saugos užtikrinimą.
Kova su papirkinėjimu. Įmonės neturėtų tiesiogiai ar netiesiogiai siūlyti, žadėti, duoti ar reikalauti kyšio arba kitos neteisėtos naudos, kad gautų ar išlaikytų su verslu susijusią ar kitokią netinkamą naudą.
Vartotojų interesai. Santykiuose su vartotojais įmonės turėtų vykdyti sąžiningą verslą, laikytis rinkodaros ir reklamos normų bei imtis visų įmanomų veiksmų, kad būtų užtikrinta jų teikiamų paslaugų ir prekių sauga bei kokybė.
Mokslas ir technologijos. Įmonės turi stengtis užtikrinti, kad jų veikla atitiktų mokslo bei technologijų politiką ir planus tų valstybių, kuriose jos veikia.
Konkurencija. Įmonės turėtų dirbti konkurencingai, vengti sudaryti ar vykdyti antikonkurencinius susitarimus, teikti darbuotojams daugiau informacijos apie tai, kaip svarbu laikytis visų taikytinų konkurencijos įstatymų ir politikos.
Mokesčiai. Svarbu, kad įmonės prisidėtų prie valstybių, kuriose jos vykdo veiklą, valstybės finansų laiku mokėdamos privalomus mokesčius.

Rekomendacijos nėra privalomos. Vienintelis jose nustatytas įpareigojimas valstybėms yra įsteigti Nacionalinį koordinacinį centrą.

Rekomendacijų veiksmingumui didinti ir jas įgyvendinti EBPO Tarybos sprendime ir procedūrinėse rekomendacijose yra nustatytos atsakingos institucijos. Tai yra valstybių nacionaliniai koordinaciniai centrai, EBPO Investicijų komitetas (angl. OECD Investment Committee) ir EBPO konsultaciniai komitetai – verslo ir darbuotojų federacijos: Verslo ir pramonės konsultacinis komitetas (angl. Business and Industry Advisory Committee (BIAC)) ir Profesinių sąjungų konsultacinis komitetas (angl. Trade Union Advisory Committee (TUAC)).

INVESTICIJŲ KOMITETAS

EBPO Investicijų komitetą (angl. OECD Investment Committee) sudaro EBPO valstybių narių atstovai. Prisijungusių prie Deklaracijos valstybių atstovai taip pat yra kviečiami į EBPO Investicijų komiteto (toliau – Investicijų komitetas) posėdžius susijusius su Rekomendacijomis. Investicijų komitetas atsakingas už Rekomendacijų funkcionavimo priežiūrą bei veiksmus užtikrinant jų veiksmingumą. Šios Investicijų komiteto funkcijos taikomos ne tik Rekomendacijoms, bet ir kitoms Deklaracijos dalims.

Investicijų komitetas sudarytas 2004 m. balandžio mėn. sujungus EBPO Tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių (angl. Committee on International Investment and Multinational Enterprises (CIME)) bei EBPO Kapitalo judėjimo ir neregimų sandorių (angl. Committee on Capital Movements and Invisible Transactions (CMIT)) komitetus.

Investicijų komitetas reguliariai arba prisijungusios prie Deklaracijos šalies prašymu organizuoja pasikeitimą nuomonėmis dėl Rekomendacijose nurodytų sričių. Investicijų komitetas reguliariai prašo Verslo ir pramonės konsultacinį komitetą prie EBPO ir Profesinių sąjungų konsultacinį komitetą prie EBPO bei nevyriausybines organizacijas pareikšti savo nuomonę apie Rekomendacijose minimus dalykus. Be to, nuomonėmis su EBPO konsultaciniais komitetais gali būti keičiamasi ir jų prašymu. Investicijų komitetas gali nuspręsti organizuoti pasikeitimą nuomonėmis apie Rekomendacijose nurodytus dalykus su neprisijungusių prie Deklaracijos valstybių atstovais.

Investicijų komitetas atsako už Rekomendacijų išaiškinimą. Išaiškinimai pateikiami gavus paklausimą. Atskirai įmonei, jei ji pageidauja, gali būti suteikta galimybė žodžiu ar raštu pareikšti savo nuomonę apie Rekomendacijose nurodytus dalykus, susijusius su jos interesais. Investicijų komitetas nedaro išvadų apie atskirų įmonių elgesį.

Siekdamas padaryti Rekomendacijas veiksmingesnes, Investicijų komitetas organizuoja pasikeitimą nuomonėmis apie nacionalinių koordinacinių centrų veiklą.

Investicijų komitetas kasmet atsiskaito EBPO Tarybai dėl Rekomendacijose numatytų dalykų. Savo ataskaitose Investicijų komitetas atsižvelgia į nacionalinių koordinacinių centrų ataskaitas, EBPO konsultacinių komitetų pareikštas nuomones ir, jei reikia, nevyriausybinių organizacijų bei neprisijungusių prie Deklaracijos valstybių nuomones.

EBPO DEKLARACIJA DĖL TARPTAUTINIŲ INVESTICIJŲ IR DAUGIAŠALIŲ ĮMONIŲ

Rekomendacijos yra sudėtinė Deklaracijos dalis. 1976 m. birželio 21 d. EBPO valstybės narės priėmė ir pasirašė ne Rekomendacijas, o Deklaraciją.

Šią Deklaraciją EBPO valstybių narių vyriausybės priėmė siekdamos pagerinti investicinį klimatą, paskatinti teigiamą daugiašalių įmonių indėlį į ekonominį ir socialinį progresą, minimizuoti ir išspręsti sunkumus, kurie gali kilti dėl daugiašalių įmonių veiklos.

Deklaraciją sudaro 4 dalys:

Rekomendacijos daugiašalėms įmonėms – nustatomi pačioms daugiašalėms įmonėms skirti atsakingo įmonės elgesio principai ir standartai, kurių yra savanoriškai laikomasi. Šių Rekomendacijų laikymasis yra skatinamas per prijungusių prie Deklaracijos valstybių nacionalinius koordinacinius centrus;
Nacionalinio režimo dokumentas – išdėstytas valstybių narių įsipareigojimas užsieniečių valdomoms jų teritorijoje veikiančioms įmonėms nustatyti ne mažiau palankų režimą kaip ir panašiose situacijose veikiančioms valstybės įmonėms;
Dokumentas dėl tarptautinių investicijų skatinimo ir ribojimo – aptaria valstybių narių pastangas pagerinti bendradarbiavimą, susijusį su priemonėmis, kurios daro įtaką tarptautinėms tiesioginėms investicijoms;
Dokumentas dėl prieštaringų reikalavimų išvengimo – ragina valstybes nares vengti ar iki minimumo sumažinti įvairių valstybių daugiašalėms įmonėms keliamus prieštaringus reikalavimus.

Deklaraciją sudaro du priedai, iš kurių vienas yra Rekomendacijos, kitas – bendri teiginiai ir praktinis požiūris į daugiašalėms įmonėms keliamus prieštaringus reikalavimus. Deklaracijos I–IV skyrių nuostatoms įgyvendinti yra skirti EBPO Tarybos procedūriniai sprendimai.

Visos Deklaracijos 4 dalys yra periodiškai peržiūrimos. Nuo priėmimo 1976 m., jos buvo peržiūrėtos 1979, 1982, 1984, 1991 ir 2000 m.

PRIE DEKLARACIJOS PRISIJUNGUSIOS VALSTYBĖS

Šiuo metu prie Deklaracijos, taigi ir prie Rekomendacijų, yra prisijungusios visos 30 EBPO valstybių narių bei devynios ne EBPO valstybės narės.

EBPO valstybės narės (narystės pradžia):

Airija	1961	Japonija	1964	Norvegija	1961
Australija	1971	Jungtinė Karalystė	1961	Portugalija	1961
Austrija	1961	JAV	1961	Prancūzija	1961
Belgija	1961	Kanada	1961	Slovakija	2000
Čekija	1995	Korėja	1996	Suomija	1969
Danija	1961	Lenkija	1996	Švedija	1961
Graikija	1961	Liuksemburgas	1961	Šveicarija	1961
Islandija	1961	Meksika	1994	Turkija	1961
Ispanija	1961	Naujoji Zelandija	1973	Vengrija	1996
Italija	1962	Nyderlandai	1961	Vokietija	1961

Ne EBPO valstybės narės, prisijungusios prie Deklaracijos (prisijungimo data):

Argentina	1997 m. balandžio 22 d.	Latvija	2004 m. sausio 9 d.
Brazilija	1997 m. lapkričio 14 d.	Lietuva	2001 m. rugsėjo 20 d.
Čilė	1997 m. spalio 3 d.	Rumunija	2005 m. balandžio 20 d.
Estija	2001 m. rugsėjo 20 d.	Slovėnija	2002 m. sausio 22 d.
Izraelis	2002 m. rugsėjo 18 d.

Lietuva prie Deklaracijos prisijungė 2001 m. rugsėjo 20 d., sudariusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sutartį dėl LR prisijungimo prie 2000 m. birželio 27 d. Deklaracijos dėl tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių apsikeičiant laiškais.

Šį susitarimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2002 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 477. Susitarimas įsigaliojo 2002 m. balandžio 16 d. pranešimo EBPO, kad yra įvydytos šalies vidaus procedūros, dieną.