Pramoniniai parkai ir LEZ
Pramoninis parkas – teritorijų planavimo dokumentuose apibrėžta teritorija, kuri skirta daugiau kaip vienam plynojo lauko investicijų projektui įgyvendinti, turi inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, valdoma vieno operatoriaus ir kurioje įgyvendinami gamybos plėtros investicijų projektai.
Šiuo metu yra įgyvendinami 8 pramoninių parkų projektai (Alytaus, Panevėžio, Šiaulių miestų, Akmenės, Kėdainių, Radviliškio rajonų, Marijampolės, Pagėgių savivaldybėse). Šiaulių miesto I etapo pramoninio parko teritorijoje, Kėdainių rajono I etapo pramoninio parko, Radviliškio rajono ir Pagėgių pramoninių parkuose ES struktūrinės paramos 2004–2006 m. lėšomis jau įrengta inžinerinė infrastruktūra ir parengti sklypai plyno lauko investicijoms. Viso yra įrengta apie 150 ha.
Vykdomi pramoninių parkų projektai
| Pramoninio parko vieta | Plotas | Atstumas iki Vilniaus oro uosto | Atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto |
| Šiauliai | 219 ha | 214 km |
161 km |
| Kėdainiai | 117 ha | 139 km | 208 km |
| Marijampolė | 66 ha | 139 km | 231 km |
| Alytus | 50 ha | 105 km | 294 km |
| Panevėžys | 47 ha | 135 km | 240 km |
| Akmenė | 34 ha | 290 km | 166 km |
| Pagėgiai | 30 ha | 246 km | 88 km |
| Radviliškis | 15 ha | 176 km | 190 km |
Plačiau apie pramoninius parkus rasite Lietuvos ekonomininės plėtros agentūros tinklalapyje.
Laisvoji ekonominė zona – tai ūkinei–komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra LR Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo nustatytos ūkio subjektams specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos. Šioje teritorijoje neturi būti nuolatinių gyventojų.
Lietuvos Respublikoje steigiamoje laisvojoje ekonominėje zonoje gali būti plėtojama prekybos, gamybos, importo ir eksporto, verslo ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiama veikla. Veiklos rūšis nustato atskiras įstatymas dėl konkrečios zonos steigimo.
Zonos ūkinę veiklą organizuoja zonos valdymo bendrovė. Bendrovė yra juridinis asmuo, kurioje privačios nuosavybės teise fiziniams ir juridiniams asmenims priklausanti akcijų dalis turi būti nemažesnė kaip suteikianti 51 procentą balsų. Ji veikia pagal Akcinių bendrovių įstatymą.
Zonos įmonė - tai toje zonoje esanti ir pagal reikalavimus įregistruota bet kokios nuosavybės formos ir rūšies įmonė. Įmonė veikia vadovaudamasi šiuo įstatymu, zonos įstatymu, zonos statutu, savo įstatais ir steigimo dokumentais bei sutartimi su zonos valdymo bendrove dėl veiklos zonoje sąlygų.
Pagrindų įstatymas numato draudžiamas ir ribojamas zonoje kapitalo investavimo ir veiklos sritis, zonos steigimo tvarką.
Zonos steigimo iniciatoriais gali būti Respublikos miestų ir rajonų savivaldybės ir apskritys.
Zona steigiama Lietuvos Respublikos įstatymu (1996 m. buvo priimti konkrečių zonų: Šiaulių (450 ha, 1996 m. liepą), Klaipėdos (205 ha, 1996 m. rugsėjį) ir Kauno (1000 ha, 1996 m. spalį) įstatymai).
Įstatyme turi būti nustatytos zonos teritorijos ribos, zonos veiklos rūšys, zonos veiklos terminas, konkurso sąlygos ir kriterijai zonos steigimo konkurso laimėtojams parinkti, zonos valdymo bendrovės struktūra, jos valdymo organų funkcijos, įgaliojimai, atsakomybė, zonos valdymo bendrovės likvidavimo, nelikviduojant zonos, bei naujos bendrovės suformavimo tvarka bei kita.
Zonos valdymo bendrovėje sudaroma valdyba.
Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.
Zonos įmonių interesams atstovauti gali būti sudaryta patariamoji zonos įmonių taryba.
Zonų priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliota valstybinė priežiūros komisija.
Zonoje įregistruotos įmonės ir jų darbuotojai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka moka valstybės rinkliavą ir tik šiuos mokesčius bei įmokas:
- pelno mokestį;
- gyventojų pajamų mokestį;
- mokestį už aplinkos teršimą ir gamtos išteklius;
- socialinio draudimo įmokas;
- privalomojo sveikatos draudimo įmokas;
- pridėtinės vertės mokestį, akcizą, cukraus mokestį, prekių apyvartos mokestį - šiuos mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais.
Zonos valdymo bendrovė už nuomojamą valstybinę žemę moka lengvatinį - 50 procentų mažesnį žemės nuomos mokestį. Zonos valdymo bendrovė turi teisę žemės nuomos mokestį Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos nustatyta tvarka sumokėti iš anksto už visą nuomos laikotarpį ar jo dalį. Tokiu atveju sukauptos lėšos už laisvųjų ekonominių zonų teritorijoje išnuomotą valstybinę žemę skiriamos žemei, paimamai visuomenės poreikiams iš žemės savininkų šioje teritorijoje, išpirkti ar kitoms visuomeninėms reikmėms. Zonos valdymo bendrovės ir zonos įmonių privatus kapitalas, investuotas į zonos infrastruktūrą, į žemės vertę, nustatant jos nuomos mokestį, neįskaičiuojamas. Jeigu zonos valdymo bendrovė iš anksto sumokėjo žemės nuomos mokestį ar jo dalį, o vėliau pasikeitė žemės vertė, pagal kurią skaičiuojamas žemės nuomos mokesčio dydis, ar žemės nuomos mokesčio tarifas, ar kitoks žemės nuomos mokesčio skaičiavimo pagrindas, žemės nuomos mokesčio dydis už laikotarpį, už kurį žemės nuomos mokestis sumokėtas iš anksto, nekeičiamas.
Zonos įmonė, į kurią kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo, sandėliavimo veiklos, didmeninės prekybos zonoje sandėliuojamomis prekėmis ir (arba) teikiamų paslaugų, susijusių su minėtomis zonoje vykdomos veiklos rūšimis (zonoje pagamintų, apdirbtų, perdirbtų ar sandėliuojamų prekių, taip pat zonoje vykdomai gamybai, apdirbimui ar perdirbimui reikalingų prekių transportavimo, aptarnavimo, statybos zonos teritorijoje ir kitų su minėtomis veiklos rūšimis susijusių paslaugų). Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį. Jeigu nesibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijos suma sumažėja ir nebesiekia 1 milijono eurų, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia 1 milijoną eurų. Šioje dalyje nustatyta lengvata jokiais atvejais negali būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms.
Investuotojų laisvojoje ekonominėje zonoje gauti dividendai neapmokestinami Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
Kitos mokesčių lengvatos taikomos remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais.
Zonos valdymo bendrovė moka Lietuvos Respublikos įstatymų atitinkamoms įmonėms nustatytus mokesčius.
Zonoje numatytos mokesčių lengvatos ir kiti valstybės pagalbos būdai ūkio subjektams taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, reglamentuojantiems valstybės pagalbos teikimą.
Laisvųjų ekonominių zonų laisvosios teritorijos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, ir Muitinės įstatymo taikymo požiūriu laikomos laisvosiomis zonomis.
Paskutinį kartą redaguotas: 2012-02-27
