Naujienų prenumerata

Loading...

Lankytojų statistika

Iš viso apsilankė:
5384690
Šiandien apsilankė:
8459
Dabar naršo:
133

Kalbos

2012-03-16 - V. Matuzas. Verslo sąlygų gerinimas: tarp tikrovės ir rinkimų propagandos

Kaip rašoma naujienų portale Delfi, daugiausiai per 10 metų naujai įsteigtų įmonių, rekordinės šalies eksporto apimtys, pasaulinių bendrovių atstovybės Lietuvoje – atsitiktinumas ar realus geresnių verslo sąlygų įrodymas? Oficialūs duomenys liudija, kad nepaisant 2008 m. visą pasaulį apėmusios ekonominės krizės, mūsų šalies verslas per ketverius metus gerokai sustiprėjo ir pasiekė puikių rezultatų.

Užsienio ekspertai įvertino Lietuvos pažangą

Kadangi pranašu savo kieme nebūsi, galima pasitelkti dviejų autoritetingų užsienio institucijų tyrimus, nuo kurių iš dalies priklauso valstybių kreditavimo užsienio rinkose sąlygos.

Pavyzdžiui, kasmet Pasaulio bankas atlieka verslo sąlygų tyrimą daugelyje pasaulio šalių. Nors per plauką šiame reitinge Lietuva atsilieka nuo Latvijos ir Estijos, tačiau vis tiek yra 27-a iš 183 pasaulio ir 9-a iš visų ES valstybių.

Tyrime Pasaulio bankas atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius porą metų Lietuva padarė pažangą 7 srityse. Pavyzdžiui, buvo palengvintas įmonių steigimas, muitinės procedūros, sumažintas pelno mokestis.

Kita tarptautinė organizacija – Pasaulio ekonomikos forumas - kasmet sudaro valstybių ekonomikos konkurencingumo reitingą. 2009 m. tarp 133 valstybių Lietuva jame buvo 57-a, o 2011 m. – 44-a tarp 144 valstybių.

Taigi visame pasaulyje pripažįstami tyrimai rodo akivaizdų verslo sąlygų Lietuvoje gerėjimą ir ekonomikos konkurencingumo augimą.

Sakysite, kad užsieniečiai negali objektyviai įvertinti mūsų šalies situacijos. Skeptikams galėčiau priminti čia pat Lietuvoje renkamus duomenis apie mūsų verslą ir ekonomiką.

Pernai mūsų šalyje įregistruota 10 391 nauja įmonė – daugiausiai per pastaruosius 10 metų. Jei kalbėtume apie visus veikiančius ūkio subjektus, tai šių metų pradžioje jų buvo per 83 tūkst. – 2,5 tūkst. daugiau nei paskutiniais G. Kirkilo vyriausybės valdymo metais.

Retorinis klausimas: jei įmonėms verslo sąlygos visiškai nepagerėjo (arba netgi pablogėjo), tai kodėl jų steigiama daugiausia per pastarąjį dešimtmetį? Beje, kaip tik tuo metu, kai dar juntamos didžiulės finansų krizės pasekmės ir tvyro nerimas dėl euro zonos stabilumo.

Norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną svarbų rodiklį. 2011 m. Lietuvos verslininkai sugebėjo užsienio rinkose parduoti rekordinį kiekį prekių ir paslaugų –perpus daugiau negu prieš krizę, valdant ankstesnei vyriausybei.

Žinoma, pirmiausiai – tai mūsų verslininkų nuopelnas ir puikaus jų darbo rezultatas. Tačiau, esu įsitikinęs, kad prie to nemažai prisidėjo ir diplomatai, ir efektyvesnis ES lėšų, skatinančių inovacijas bei eksportą, panaudojimas.

Prioritetas – kvalifikuotos ir gerai apmokamų darbo vietos

Vyriausybė ir TS-LKD frakcija Seime dėjo ir tebededa daug pastangų, kad būtų kuriamos naujos, gerai apmokamos, aukštos kvalifikacijos reikalaujančios darbo vietos. Ir akivaizdu, kad šios pastangos davė apčiuopiamų rezultatų.

Galbūt kai kas primiršo, tačiau visai neseniai viena iš didžiausių pasaulio finansų grupių, Jungtinės Karalystės „Barclays“ bankas Vilniuje atidarė technologijų centrą, kuriame įdarbino 700 specialistų. Ir ne šiaip specialistų, o aukščiausios kvalifikacijos informacinių technologijų darbuotojų.

Kita visame pasaulyje žinoma pinigų perlaidų bendrovė „Western Union“ Lietuvoje įsteigė klientų aptarnavimo centrą ir taip sukūrė per 400 naujų darbo vietų. Čia irgi dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai.

Tai tik dvi pasaulinio garso bendrovės, bet jos jau sukūrė per 1,1 tūkst. naujų darbo vietų. O kur dar pasaulinio giganto „Ikea“ planai ir daugybė kitų mažiau žinomų, tačiau taip pat ne vieną ir ne dešimt naujų darbo vietų sukūrusių bendrovių?

Beje, paminėtos užsienio kompanijos aukštos kvalifikacijos darbuotojams moka tikrai konkurencingus atlyginimus. Ir ne vokeliais, o su visais nustatytais mokesčiais.

Nepaisant šių išlaidų, visų sumokėtų mokesčių mūsų valstybei ir kitų papildomų sąnaudų, kurios lieka čia (biurų nuomos, komunalinės išlaidos ir daugelis kitų), šios bendrovės, darbuotojų vertinimu, tapo vienais iš geriausiai vertinamų darbdavių.

Tai, kad minėtos bendrovės neįsikūrė Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje, rodo, jog verslo sąlygos Lietuvoje iš tikrųjų yra geros ir konkurencingos.

Regionų verslininkai pajuto turį užtarėjų

Į klausimą, ką nuveikė Vyriausybė ir Seimas, kad verslas kurtųsi ne tik pagrindiniuose šalies miestuose, bet ir kituose regionuose, nė nerausdamas galėčiau atsakyti, kad daug nuveikė.

Iš tikrųjų sunku patikėti, kiek ankstesnės vyriausybės turėjo labai daug galimybių sudaryti palankesnes verslo plėtros sąlygas regionuose. Turėjo, bet jomis nepasinaudojo. Čia turiu galvoje laisvąsias ekonomines zonas (LEZ).

Iki to laiko, kol dabartinės Vyriausybės Ūkio ministerijos atstovams atsirado galimybė gilintis į LEZ plėtros klausimus, visiems atrodė, jog lengvatinės zonos leidžiamos tik Kaune ir Klaipėdoje. Tačiau, kaip geriau pasigilinus paaiškėjo, kad vadovaujantis ES dokumentais, jos gali būti steigiamos ir atokesniuose regionuose.

Taigi matydami, jog didžiosios LEZ neišnaudoja visų galimybių pritraukti investicijas, Ūkio ministerijos iniciatyva ir pritariant TS-LKD frakcijai, priimti įstatymai, pagal kuriuos lengvatinės ekonominės zonos statusas buvo suteiktas ir atokesnių regionų: Panevėžio, Marijampolės, Kėdainių ir kituose miestuose įsikūrusiems pramonės parkams.

Daugelyje iš jų jau pradėtos derybos su potencialiais investuotojais. Esu įsitikinęs, kad netrukus čia įsikurs naujos įmonės, kurios sukurs ne vieną tūkstantį naujų darbo vietų.

Darbams išvardinti neužteks rankų pirštų

Norėčiau konkrečiai išvardinti svarbiausius mūsų kadencijos metu nuveiktus darbus, skatinančius verslumą ir palengvinančius jau įkurto verslo veiklą.

Vyriausybės iniciatyva ir su mūsų frakcijos palaikymu priimti teisės aktai gerokai palengvinantys įmonės steigimą arba individualios veiklos pradžią.

Šiuo metu įsteigti bendrovę arba pradėti savarankišką verslą yra gerokai lengviau nei bet kada anksčiau. Sumažėjo ne tik procedūrų trukmė, paprastesnis pasidarė visas procesas. Kitas dalykas – atsisakyta daug formalumų, kuriems anksčiau reikėdavo notaro patvirtinimų.

Gerokai sumažėjo ir verslą kontroliuojančių institucijų. Jų veikla tapo labiau konsultacinė, o ne represinė. Visą informaciją apie tai nesunkiai galima rasti Ūkio ministerijos interneto puslapyje.

Be to, sumažėjo pelno mokestis. Pačioms mažiausioms įmonėms jis šiuo metu tesiekia 5 proc.

Didesnėms įmonėms itin svarbi buvo pelno mokesčio lengvata investicijoms. Ne vienas ir ne du verslininkai pasinaudojo galimybėmis sumažinti mokėtiną pelno mokestį tuo atveju, jei investuojama į naujas technologijas.

Taip pat atkreipčiau dėmesį į pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo pakeitimus. Atsižvelgiant į verslo bendruomenės poziciją, priimtas įstatymas, pagal kurį daug lengviau nurašyti nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį.

Nereikėtų pamiršti ir mokestinių lengvatų darbdaviams, įdarbinantiems jaunimą, taip pat kompensacijų už potencialių darbuotojų apmokymą.

Norėčiau paminėti ir Seime įregistruotą Mažųjų bendrijų įstatymo projektą. Tai tarsi tarpinis juridinis asmuo tarp individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės. 

Didžiausias projekto privalumas tas, kad tokias įmones siūloma leisti steigti be nustatyto minimalaus įstatinio kapitalo. T.y. patys jos steigėjai nuspręstų, koks bus bendrijos kapitalas. Svarbu ir tai, kad šias įmones bus galima įsteigti internetu, nes bus patvirtinti pavyzdiniai steigimo dokumentai.

Esu įsitikinęs, kad tai ne vienintelės priemonės, skatinančios verslą ir mažinančios nedarbą, kuris tebelieka vienas iš opiausių ekonominių visos šalies sunkumų. Turime daugiau nei užtektinai patirties ir ryžto baigti spręsti daugelį ankstesnių vyriausybių paliktų struktūrinių problemų.


 


 

Įvertinkite: