Atgal Spausdinti

Geresnis reglamentavimas Lietuvoje

Geresnis reglamentavimas tampa vis svarbesne verslo ir investicijų aplinkos gerinimo priemone. 2008 m. vasario mėn. Lietuva priėmė Geresnio reglamentavimo programą, o Ūkio ministerija buvo paskirta atsakinga už šios programos įgyvendinimo koordinavimą.
Geresnis reglamentavimas – tai sistemingai taikomų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti valstybės politikos efektyvumą, nuolat tobulinti teisės aktų rengimą, priėmimą ir įgyvendinimą, gerinti teisinio reglamentavimo kokybę, didinti jo veiksmingumą ir nuoseklumą, visuma.
Geresnio reglamentavimo iniciatyvos sistemingai įgyvendinti Lietuvoje pradėtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 185 patvirtinus Geresnio reglamentavimo programą (toliau vadinama – Programa) ir Ūkio ministerijai pavedus koordinuoti Programos įgyvendinimą.
Programos tikslas – užtikrinti nuolatinį teisinio reguliavimo tobulinimą: gerinti verslo ir investicijų aplinką, mažinti administracinę naštą, teikti viešąsias paslaugas.
Programos uždaviniai:
1. sukurti geresnio reglamentavimo politiką įgyvendinančią institucinę sistemą, stiprinti šios srities administracinius gebėjimus ir skleisti visuomenei informaciją apie geresnį reglamentavimą;
2. formuoti vientisą geresnio reglamentavimo politiką, gerinti teisinio reglamentavimo kokybę ir efektyvumą: kurti ir naudoti kompleksines priemones, užtikrinti teisės aktų stebėseną;
3. mažinti administracinę naštą ir nepagrįstas teisės aktų reikalavimų vykdymo sąnaudas.

Svarbiausi pasiekimai:

2008 metais
Priėmus Programą, pradėti rengti kasmetiniai Programos įgyvendinimo priemonių planai. Pagrindinis dėmesys skirtas ad hoc administracinės naštos verslui mažinimo priemonėms – valstybės institucijos pagal savo kompetenciją keičia teisės aktus, atsisakydamos nepagrįstą administracinę naštą sukeliančių įpareigojimų.

Ūkio ministerijos užsakymu advokatų profesinė bendrija „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“ atliko mokslinį tyrimą „Administracinę naštą verslui sukuriančių informacinių įpareigojimų supaprastinimo galimybės geresnio reglamentavimo kontekste“. Ataskaitoje pateikti informaciniai įpareigojimai sudarė pagrindą atlikti administracinės naštos vertinimą pinigine išraiška. Ataskaita.

Geresnio reglamentavimo programos įgyvendinimo 2008 metų priemonių planas
Geresnio reglamentavimo programos įgyvendinimo 2008 metų ataskaita

2009 metais
Atsižvelgdama į 2007 m. Europos Vadovų Tarybos įpareigojimą Europos Sąjungos narėms nusistatyti kiekybinį administracinės naštos verslui sumažinimo rodiklį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 161 nustatė nacionalinės administracinės naštos verslui mažinimo prioritetinėse srityse tikslą – 30 proc. iki 2011 m. pabaigos – ir šias administracinės naštos verslui vertinimo ir mažinimo prioritetines sritis:
1. mokesčių administravimas;
2. darbo santykiai;
3. statistika;
4. aplinkos apsauga;
5. transportas;
6. nekilnojamojo turto operacijos;
7. teritorijų planavimas ir statyba.

Veiklą pradėjo Verslo aplinkos gerinimo komisija (Saulėtekio komisija) ir jos darbo grupės, sudarytos daugiausia iš verslo subjektų atstovų. Komisijos ir darbo grupių veiklos tikslas – svarstyti verslo aplinkos gerinimo klausimus ir teikti pasiūlymus, kaip tobulinti teisinį reglamentavimą ir mažinti administracinę naštą įvairiose daugiausia problemų verslui keliančiose srityse. Administracinės naštos klausimams nagrinėti sudaryta speciali Biurokratinės naštos verslui mažinimo darbo grupė, kuri 2009 m. apsvarstė 108 verslo aplinkos gerinimo, naštos mažinimo, reglamentavimo supaprastinimo klausimus, dėl kurių pateikė 80 pasiūlymų.
Ūkio ministerijos užsakymu atliktas taikomasis mokslinis tyrimas „Sprendimų poveikio vertinimo kokybės, konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis būdų ir veiksmingumo analizė“. Ataskaita.
Geresnio reglamentavimo programos įgyvendinimo 2009 metų priemonių planas
Geresnio reglamentavimo programos įgyvendinimo 2009 metų ataskaita

2010 metais
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Europos socialinio fondo agentūra ir Ūkio ministerija sudarė projekto „Administracinės naštos vertinimas, teisinio reguliavimo kokybės ir efektyvumo tobulinimas ir administracinių gebėjimų stiprinimas geresnio reglamentavimo kontekste“ Nr. VP1-4.3-VRM-03-V-01-004 finansavimo ir administravimo sutartį. Pagrindiniai administracinės naštos vertinimo projekto uždaviniai:
1. įvertinti administracinę naštą verslui pinigine išraiška septyniose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytose prioritetinėse srityse;
2. įtraukti į apskaitą administracinę naštą verslui elektroninėje duomenų bazėje (skaičiuoklėje);
3. išmokyti valstybės tarnautojus vertinti administracinę naštą pinigine išraiška, naudotis administracinės naštos duomenų baze (skaičiuokle), pildyti ją naujais duomenimis, analizuoti duomenis;
4. parengti administracinės naštos verslui mažinimo pasiūlymus.

Geresnio reglamentavimo programos įgyvendinimo 2010 metų priemonių planas
Geresnio reglamentavimo programos įgyvendinimo 2010 metų ataskaita

2011 metais
Ūkio ministerijos užsakymu UAB „Deloitte Lietuva“ įvertino administracinę naštą pinigine išraiška – naudojant tarptautiniu lygiu pripažintą formulę apskaičiuotos ūkio subjektų patiriamos teisės aktų laikymosi išlaidos pinigine išraiška. Ataskaita.
Vertinimo rezultatai parodė, kad institucijų pastangos mažinti administracinę naštą nebuvo pakankamos. Didžiausi administracinės naštos sumažinimo pasiekimai prioritetinėse srityse – teritorijų planavimo ir statybos srityje administracinė našta sumažėjo beveik 11 proc., statistikos srityje – apie 10 proc., o transporto – apie 8 proc. Norint pasiekti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą administracinės naštos sumažinimo rodiklį, būtina imtis papildomų administracinės naštos mažinimo veiksmų.

Ūkio ministerijos užsakymu advokatų profesinė bendrija „Baltic Legal Solutions Lietuva“ parengė nacionalinės administracinės naštos verslui prioritetinėse srityse mažinimo pasiūlymus, kuriuos įgyvendinus nacionalinė administracinė našta verslui potencialiai sumažėtų daugiau nei 30 procentų. Ataskaita.

Informacinių įpareigojimų administracinės naštos verslui prioritetinėse srityse mažinimo 2011 metais skubūs veiksmai ir papildomi skubūs veiksmai
Geresnio reglamentavimo programos įgyvendinimo 2011 metų ataskaita

2012 metais
2012 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimu Nr. 4 patvirtinus Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodiką, sukurtas naujos administracinės naštos atsiradimo prevencijos mechanizmas. Nustatyta, kad turi būti vertinama visų teisės aktų projektų, numatančių naujus ar keičiančių galiojančius informacinius įpareigojimus ūkio subjektams, administracinė našta verslui, ir šie teisės aktų projektai teikiami išvadoms gauti Ūkio ministerijai.

2012 metais patvirtinti Informacinių įpareigojimų administracinės naštos ūkio subjektams prioritetinėse srityse mažinimo skubūs veiksmai

Dėl administracinės naštos ūkio mažinimo subjektams prioritetinėse srityse pažangos

Geresnio reglamentavimo programos įgyvendinimo 2012 metų ataskaita

2013 metais

Siekiant pristatyti geresnio reglamentavimo srities naujoves bei Olandijos ekspertų patirtį, Ūkio ministerijoje surengta konferencija "Sumanaus reguliavimo skatinimas". Konferencijoje pristatyti pranešimai: "Administracinės naštos mažinimas Lietuvoje", "Leidimų (licencijų) peržiūra", "Verslo priežiūros pertvarka", "Viešųjų paslaugų teikimo tobulinimas Olandijoje", "Reguliavimo naštos mažinimo iniciatyvos Olandijoje", "ACTAL veiklos pristatymas" .

Tolesni veiksmai

Siekiant tobulinti poveikio vertinimo vykdymą, 2013 metais valstybės institucijoms ir įstaigoms numatoma parengti sprendimų projektų ex-ante poveikio verslo sąlygoms poveikio vertinimo gerosios praktikos pavyzdį, suteiksiantį tinkamą pagrindą sprendimų priėmėjams iš svarstomų alternatyvų pasirinkti pačią veiksmingiausią, mažiausiai apsunkinančią verslą.

Geresnio reglamentavimo srities iniciatyvos nustatytos Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171:
- Įtvirtintas uždavinys užtikrinti konsultacijas su visuomene ir didinti jos dalyvavimo viešojo valdymo procesuose galimybes. Bus tobulinamas konsultacijų su visuomene teisinis reglamentavimas – nustatyti pagrindiniai konsultavimosi principai, terminai, standartai. Su visuomene turėtų būti konsultuojamasi ne tik dėl teisės aktų projektų, tačiau ir kitais jai rūpimais klausimais (pavyzdžiui, mokesčių keitimo, pensijų dydžio, verslo sąlygų keitimo, švietimo reformos ir kitais).
- Siekiama plėsti elektroninių paslaugų teikimą ir didinti jų prieinamumą. Turi būti laikomasi bendro paslaugų teikimo principo, kad „paslaugos turi būti teikiamos vienoje vietoje arba ten, kur vartotojui jas patogu gauti“. Tam tikrose šalies teritorijose, kur paslaugų prieinamumo klausimas aktualiausias, paslaugų teikimas turi būti centralizuojamas – formuojami paslaugų centrai.
- Numatoma toliau skatinti vieno langelio principo taikymą – užtikrinti esmines šio principo įgyvendinimo nuostatas, kad kuo daugiau viešojo valdymo institucijų (valstybės tarnautojų) informaciją, reikalingą prašymams nagrinėti ir (ar) sprendimams priimti, gautų pačios, neprašydamos to padaryti ūkio subjektų, piliečių ar kitų asmenų. Bus užtikrinta, kad viešojo valdymo institucijų turimi duomenys apie fizinius ir juridinius asmenis būtų prieinami kitoms viešojo valdymo institucijoms, teikiančioms paslaugas įvairiais atvejais (steigiant įmonę, netekus ar ieškant darbo ir kita). Siekiant užtikrinti efektyvius informacijos ir duomenų mainus tarp viešojo valdymo institucijų, bus svarstomos galimybės viešojo valdymo srityje įdiegti sąveikius duomenų, informacijos ir žinių apsikeitimo teisinius, organizacinius, semantinius ir techninius būdus.
- Siekiama mažinti reglamentavimą ir gerinti teisės aktų kokybę. Teisėkūros procesas turi būti pagrįstas analize, konsultacijomis su visuomene, kokybiškai atspindėti pasirinktą problemos sprendimo būdą ir reglamentavimo tikslą. Priimant viešosios politikos sprendimus, turi būti vertinama, ar jiems įgyvendinti būtinas atitinkamas reglamentavimas. Rengiant naujus teisės aktus, turi būti vengiama imperatyvaus detalaus reglamentavimo ir ieškoma alternatyvių sprendimų, pavyzdžiui, rengti rekomendacijas, gaires ar kitus metodinius dokumentus. Esami teisės aktai turi būti kryptingai persvarstomi siekiant įvertinti atitinkamų visuomeninių santykių dereguliavimo galimybes ar juos supaprastinti ir konsoliduoti.
- Numatyta, kad kiekviena nauja reguliavimo iniciatyva turi būti vertinama pagal administracinę naštą piliečiams ir kitiems asmenims, ūkio subjektams ir viešojo valdymo institucijoms. Prireikus nustatyti naujus teisės aktų reikalavimus, didinančius administracinę naštą ūkio subjektams, proporcingai turės būti atsisakoma kitų administracinę naštą šiems ūkio subjektams nustatančių reikalavimų (turi būti panaikinama ne mažiau reikalavimų, nei nustatoma naujų).
- Siekiant įvertinti, ar tam tikro sektoriaus reguliavimas atitinka keliamus tikslus, nustatyti įgyvendinimo problemas ir užtikrinti optimalų ir darnų teisinį reguliavimą, bus atliekamos reguliavimo tinkamumo patikros, apimančios ne pavienius teisės aktus, bet ištisus sektorius; bus vertinama ir mažinama teisės aktų pritaikymo ir įgyvendinimo sąnaudų našta, nepagrįstų teisės aktų reikalavimų vykdymo sąnaudos, ypač smulkiesiems ir vidutiniams ūkio subjektams; daug dėmesio skiriama galutiniam vartotojui (pavyzdžiui, ūkio subjektui, piliečiui ar kitam asmeniui), siekiant palengvinti teisės aktų reikalavimų vykdymą.