Verslo aplinka

Ūkio ministerija siekia verslui padėti. Verslas turi aiškiai pasakyti, kur link jis nori eiti, tuomet valdžia suteiks geriausius įrankius to siekti. Verslo sąlygos – viena esminių šalies konkurencingumo dalių. Ūkio ministerija dirba, kurdama geresnes verslo sąlygas investicijų į Lietuvą pritraukimui, eksporto didinimui, žmonių gerovės augimui.

Verslo priežiūros institucijų pertvarka

Lietuvoje vykdoma verslo veiklos priežiūrą atliekančių institucijų pertvarka. Reformos priemonėmis siekiama mažinti verslui tenkančią administracinę naštą, mažinti korupcijos prielaidas, užtikrinti, kad verslininkui tikrintojų reikalavimai būtų suprantami, lengvai ir patogiai prieinami. Pagrindinis pertvarkos tikslas – priežiūros institucijos turi tapti verslo konsultantėmis, o ne baudėjomis.

Smulkiojo ir vidutinio verslo politika

Lietuvos, kaip ir kitų Europos bei pasaulio valstybių, rinkos ekonomikos konkurencingumą bei augimą didžia dalimi lemia smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra. Lietuvoje smulkusis ir vidutinis verslas sudaro apie 90 proc. šalyje veikiančių įmonių. Taigi, galima teigti, kad būtent smulkusis ir vidutinis verslas kuria Lietuvos ekonomikos pamatus.

Įmonių teisė

Ūkio ministerija, formuodama įmonių teisės politiką, siekia prisidėti prie verslo aplinkos gerinimo ir konkurencingumo didinimo, taip pat didelį dėmesį skiria įmonių dalyvių (akcininkų ir pan.), kreditorių ir kitų suinteresuotųjų asmenų teisių ir interesų apsaugai. Pagrindiniai tikslai, kurių siekiama modernizuojant įmonių teisę, - reguliavimo supaprastinimas, administracinės naštos mažinimas, bendrovių valdymo tobulinimas, šiuolaikinių technologijų panaudojimas steigiant įmones ir priimant sprendimus įmonių valdymo organuose, taip pat barjerų, susijusių su įmonių jungimusi bei valdymu peržengiant vienos valstybės ribas, šalinimas.

Nemokumo politika

Politiką, susijusią su įmonių restruktūrizavimo, bankroto klausimais, darbuotojų apsaugos, darbdaviui tapus nemokiam klausimais, fizinių asmenų bankroto aspektais formuoja ir koordinuoja Ūkio ministerija. Nemokumo politika įgyvendina Įmonių bankroto valdymo departamentas.

Geresnis reglamentavimas

Lietuvoje įgyvendinamos europinės iniciatyvos Geresnio reglamentavimo srityje, kuriomis gerinama teisinio reglamentavimo kokybė, tobulinamas poveikio vertinimas ir konsultavimas. Viena svarbiausių šios srities iniciatyvų – administracinės naštos vertinimas ir mažinimas, naujos administracinės naštos prevencija.  Panaikinus nereikalingus ar supaprastinus neproporcingus informacinio pobūdžio įpareigojimus, ūkio subjektai gali didesnį dėmesį skirti pagrindinei veiklai, sutaupytas lėšas skirti investicijoms, verslo plėtrai bei naujoms darbo vietoms kurti.

Pramonė

Finansų ir ekonomikos krizės metu pramonei teko didžiuliai iššūkiai, kuriuos ji sėkmingai atlaikė ir atvėrė naujas galimybes. Stiprios, konkurencingos ir įvairios pramonės, tiek tradicinės, tiek kuriančios aukštos pridėtinės vertės produktus, svarba Lietuvos konkurencingumui, darbo vietų kūrimui ir kitiems iššūkiams, kylantiems mūsų visuomenei, yra neabejotina.

Prekyba

Formuojant ir įgyvendinant valstybės prekybos politiką, Ūkio ministerija tobulina teisinius aktus mažmeninės prekybos, alkoholio ir tabako prekybos, prekių ir paslaugų reklamos ir kitose srityse. Čia suteikiama informacija dėl išankstinių leidimų perdirbti tekstilės gaminius trečiosiose šalyse, dėl importo kvotų tekstilės ir plieno gaminiams iš trečiųjų šalių bei dėl strateginių prekių eksporto.

ES vidaus rinka

Europos Sąjungos vidaus rinka yra bendra visų ES priklausančių šalių rinka. Šiandien ši erdvė leidžia nevaržomai ir laisvai judėti žmonėms, prekėms, paslaugoms ir kapitalui visoje Europos Sąjungoje, kaip vienoje šalyje. Čia rasite informacijos apie tai, kaip reglamentuojama galimybė laisvai judėti prekėms ir paslaugoms bei užsiimti verslu visoje ekonominėje ES erdvėje.

Laisvas paslaugų judėjimas

Ūkio ministerija, koordinuodama Paslaugų direktyvos įgyvendinimą, siekia užtikrinti veiksmingą paslaugų teikimą, sudaryti sąlygas užtikrinant aukštą paslaugų kokybę. Įgyvendinant Paslaugų direktyvos nuostatas, buvo įsteigtas Paslaugų ir gaminių kontaktinis centras (PGKC), kuriuo per 2010-2011 m. naudojosi daugiau kaip 120 tūkstančių žmonių. Šiame centre verslininkai vienoje vietoje gali gauti informaciją ir konsultacijas apie leidimus, licencijas ir taikomus reikalavimus ekonominei veiklai.

Žmogiškųjų išteklių plėtra

Ūkio ministerija dalyvauja kuriant ir vykdo politiką žmogiškųjų išteklių,  jų stebėsenos, poreikio prognozavimo ir plėtros srityse, dalyvauja įgyvendinant profesinio mokymo srities politiką. Ūkio ministerija koordinuoja reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimą ir tvarko Lietuvos profesijų klasifikatorių.

 

Atstovavimas ES

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Ūkio ministerijos atstovai lygiomis teisėmis dalyvauja ES institucijų veikloje. Ūkio ministerija yra atsakinga už dalyvavimą ir Lietuvos Respublikos pozicijos pristatymą Europos Sąjungos Konkurencingumo ministrų taryboje.